Pirminio ir antrinio vėžio skirtumai

Suprasti, kuo skiriasi pirminis ir antrinis vėžys, gali būti sudėtinga, tačiau ši žinios svarbios tiek diagnozuojant, tiek gydant onkologines ligas. Vėžys visuomet prasideda nuo tam tikros kūno vietos ar organo. Tą pirmąją vietą vadiname pirminio vėžio židiniu. Tačiau kartais vėžinė liga išplinta – arba atsiranda naujas vėžys kitoje kūno srityje. Tada kalbame apie antrinį arba antrąjį pirminį vėžį.

Pirminio vėžio prasmė

Pirminis vėžys – tai vėžio forma, kuri pirmą sykį aptinkama konkrečioje kūno dalyje, pavyzdžiui, plaučiuose, skrandyje arba krūtyje. Kartais žmogus gali susirgti keliais pirminiais vėžiais, kurie atsiranda lygiagrečiai arba net po daugelio metų. Tai dažnai siejama tiek su paveldimomis ligoms būdingomis savybėmis, tiek su gyvenimo būdo rizikomis, pvz., rūkymu, kuris skatina įvairaus organų vėžį.

Antrinis ir antrasis pirminis vėžys

Neretai terminai „antrinis vėžys“ ir „antrasis pirminis vėžys“ painiojami, nors jie nusako skirtingas situacijas. Antrinis vėžys reiškia, kad pirminio vėžio ląstelės išplito į kitą vietą – tai vadinama metastazėmis. Pavyzdžiui, jei pirminis plaučių vėžys išplinta į smegenis, smegenyse rastos vėžio ląstelės vis dar būtų plaučių vėžio kilmės.

Tuo tarpu antrasis pirminis vėžys – tai visiškai nauja, su ankstesniu nesusijusi vėžio forma, atsiradusi kitame organe ar audinyje. Šiuo atveju naujo naviko ląstelės priklausytų naujajam organui, o ne tam, iš kur kilo pirmasis vėžys.

Naujų navikų atsiradimo priežastys

• Panašūs rizikos veiksniai. Tam tikri gyvenimo būdo faktoriai ar žalingi įpročiai didina kelių vėžio tipų pavojų. Rūkymas ar gausus alkoholio vartojimas gali būti pagrindinės šių ligų priežastys.
• Paveldimumas. Paveldėtos genų mutacijos kartais padidina riziką susirgti kelių skirtingų organų vėžiais. Pavyzdžiui, tam tikros genų mutacijos moterims gali didinti tiek krūties, tiek kiaušidžių ar net plaučių vėžio riziką.
• Gydymo pasekmės. Kai kurios vėžio gydymo formos, pavyzdžiui, chemoterapija ar radioterapija, ilgainiui gali padidinti naujų vėžių tikimybę. Pavyzdžiui, tam tikri vaistai, naudojami gydant krūties vėžį, ateityje gali išauginti leukemijos riziką. Todėl nuolat ieškoma gydymo būdų, kurie būtų kuo saugesni ir kuo mažesnė tikimybė atsirasti naujam vėžiui.

Augant gyvenimo trukmei, tarp vėžiu persirgusių žmonių daugėja atvejų, kai pasireiškia antrasis pirminis vėžys. Pavyzdžiui, ilgalaikio stebėjimo duomenys rodo, kad per dešimtmetį apie aštuoni iš šimto krūties vėžio išgyvenusių moterų susiduria su nauju vėžiu. Tokia rizika ypač didelė tiems, kurie vėžiu sirgo jauni ar buvo gydomi intensyviai, kaip pavyzdžiui, sergant Hodžkino limfoma. Tokiais atvejais dažnai taikomas reguliariai atliekamas profilaktinis tyrimas, pvz., krūtinės magnetinis rezonansas moterims.

Vėžys, kurio kilmė nežinoma

Kartais gydytojams nepavyksta tiksliai nustatyti, kur vėžys prasidėjo – ypač jei naviko ląstelės stipriai pasikeitusios ir sunkiai atpažįstamos. Tokios ligos vadinamos metastazavusiu vėžiu, kai pirminė vėžio vieta lieka neaiški. Tai gana reta situacija, tačiau ir tokiais atvejais įmanoma skirti gydymą, net jei naviko pradžios šaltinis nėra aiškus. Tobulėjant diagnostikos technologijoms, pavienių vėžio atvejų, kurių šaltinis nežinomas, atrandama vis mažiau.

Kai kuriais atvejais vėžio rūšys – pavyzdžiui, limfomos – nėra priskiriamos vėžiui nežinomos kilmės, net jei neaišku, kur jį pradėjo vystytis. Svarbiausia, kad ląstelių tipas yra aiškus ir leidžia tiksliai įvardinti diagnozę. Pavyzdžiui, limfomos gali plisti po visą kūną, tačiau limfomos ląstelės, net ir randamos skrandyje, laikomos to paties pirminio vėžio dalimi. Jei skrandyje aptinkama kitokio tipo – skrandžio naviko ląstelės – tai jau laikoma antruoju pirminiu vėžiu.

Tinkamas požiūris į informaciją apie vėžį

Vėžio terminologija dažnai atrodo sudėtinga, ypač susidūrus su daugiau nei viena rūšimi ar išplitimo atvejais. Labai svarbu gerai žinoti savo diagnozę ir suprasti skirtumus tarp pirminio ir antrinio vėžio – tai gali turėti lemiamos įtakos tiek gydymo eigai, tiek gyvenimo prognozei. Jei kyla neaiškumų, verta aktyviai klausti, gilintis į savo ligą, o prireikus – išgirsti ir kitą nuomonę. Kuo daugiau žinote apie savo ligą, tuo tvirčiau galite dalyvauti savo sveikatos sprendimuose.