Ką reikia žinoti apie skirtingus spalvų aklumo tipus

Spalvų suvokimo sutrikimas, dar vadinamas daltonizmu arba spalvų aklumu, reiškia gebėjimo atskirti tam tikras spalvas trūkumą. Dažnai manoma, kad spalvų neskiriantys žmonės pasaulį regi tik nespalvotai, tačiau visiška spalvų nejautra itin reta. Dauguma susiduria su sunkumais atskiriant panašias spalvas – pavyzdžiui, maišo raudoną su žalia ar kitas giminingas spalvas.

Kaip mes matome spalvas

Mūsų akyse yra specialios ląstelės – kūgeliai, atsakingi už spalvų atpažinimą. Yra trys kūgelių tipai: vieni reaguoja į raudonus, kiti – į žalius, o treti – į mėlynus šviesos atspalvius. Jei kuri nors kūgelių rūšis nedirba tinkamai arba jos visai nėra, žmogus tam tikrų spalvų nemato arba jas mato kitaip nei dauguma.

Skirtingos spalvų aklumo rūšys

Spalvų neskyrimas dažnesnis tarp vyrų – pasitaiko maždaug 8 proc. vyrų ir vos 0,4 proc. moterų. Dažniausia forma – raudonos ir žalios spalvų painiojimas. Šios rūšies daltonizmas skirstomas į kelis tipus:

• Deuteranomalija – žalia spalva atrodo labiau kaip raudona.
• Protanomalija – raudona spalva atrodo silpnesnė ir panašesnė į žalią.
• Protanopija – nematoma raudonos spalvos.
• Deuteranopija – nematoma žalios spalvos.

Kita, retesnė daltonizmo forma yra sunkumai atskirti mėlyną nuo žalsvos ar geltoną nuo raudonos. Šis tipas visame pasaulyje pasitaiko rečiau nei vienam iš 10 000 žmonių ir taip pat paveikia tiek vyrus, tiek moteris.

• Tritanomalija – sunku atskirti mėlyną nuo žalios ir geltoną nuo raudonos.
• Tritanopija – sunku atskirti mėlyną nuo žalios, violetinę nuo raudonos, geltoną nuo rausvos. Tokiems žmonėms spalvos taip pat atrodo blankesnės.

Egzistuoja ir visiška spalvų aklumo forma – achromatopsija. Jos atveju neveikia visi kūgeliai, todėl spalvos neatskiriamos visai. Kartais pasitaiko nepilna achromatopsija, kai kai kurie kūgeliai visgi funkcionuoja ir žmogus mato tik ribotą spalvų spektrą. Dažniausiai šią būklę lydi jautrumas šviesai, blogesnis regėjimas ir akių trūkčiojimas (nistagmas). Pasaulyje pilna achromatopsija yra itin reta, tačiau šiek tiek dažnesnė už jos neišreikštą formą.

Kas lemia spalvų aklumą?

Pagrindinė priežastis – netaisyklingai regėjimo tinklainėje veikiančios kūgelių ląstelės, kurios nesugeba teisingai perduoti spalvinės informacijos į smegenis. Dažniausiai šis sutrikimas paveldimas iš tėvų per genus. Kartais spalvų regėjimą sutrikdyti gali ir tam tikros ligos ar akių pažeidimai, tai vadinama įgytu spalvų aklumu.

• Glaukoma
• Geltonosios dėmės degeneracija
• Alzheimerio liga
• Išsėtinė sklerozė

Be ligų, spalvų regėjimui įtakos gali turėti ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, hidroksichlorokvinas. Senstant akies lęšiukas patamsėja – vyresniems žmonėms tampa sunkiau atskirti spalvas.

Kaip atpažinti spalvų aklumą

Pagrindinis šio sutrikimo požymis – painiojimas ar nesugebėjimas atskirti raudonos ir žalios, mėlynos ir geltonos spalvų. Dažnai tėvai pastebi problemą vaikams, kai jie sunkiai mokosi spalvų. Jei vaikui kyla sunkumų mokantis ar žaidžiant spalvotais žaislais, verta atlikti diagnostinius testus – daug ugdymo priemonių remiasi spalvų skirtumu.

Spalvų aklumo nustatymas

Populiariausias tyrimas – Ishihara testas, kurio metu žmogui rodomos skirtingų spalvų taškų nuotraukos. Tarp taškų galima įžvelgti skaičių ar simbolį, kurį mato normalų regėjimą turintys asmenys. Turintys spalvų aklumą paprastai mato kitokį skaičių arba nemato nieko.

Kitas diagnostikos būdas – spalvų blokelių ar kaladėlių rūšiavimas tam tikra tvarka. Tai padeda įvertinti, kokias spalvas žmogus skiria prasčiau.

Ką daryti susidūrus su spalvų aklumu

Šiuo metu efektyvaus gydymo nėra, tačiau spalvų neskiriantys žmonės išmoksta prisitaikyti prie šio iššūkio – atpažinti spalvas pagal atspalvius, intensyvumą, padėtį. Kai kuriems, priklausomai nuo sutrikimo sunkumo, galima išbandyti specialius spalvas koreguojančius akinius ar kontaktinius lęšius. Technologijos taip pat padeda – yra kompiuterinės programos ir išmaniosios telefonų aplikacijos, kurios padeda atpažinti spalvas aplinkoje.

Išmaniojo telefono kamera gali būti ypač naudinga pirkinių metu ar ieškant tinkamų drabužių spalvų, nes programėlės įvardina matomą spalvą. Patartina parodyti norimus pasirinkimus parduotuvės darbuotojams ar paprašyti šalia esančiųjų pagalbos dėl spalvų.

Patarimai vairuojantiems ir kasdienai

Judesio ir saugos požiūriu spalvų aklumas paprastai nesukelia didelių apribojimų. Transporto šviesoforai yra sustatyti nuosekliai – raudona lemputė visuomet yra viršuje, žalia apačioje, o geltona – viduryje, todėl pasitikėti galima jų padėtimi.

Net jei tam tikrų spalvų matyti gerai nepavyksta, įmanoma išmokti atpažinti dažniausiai sutinkamus ženklus, naudotis spalvas atskiriančia optika ar išmaniaisiais įrenginiais, o kasdienius rūpesčius lengvai išsprendžia paprastos gudrybės ir aplinkinių pagalba. Spalvų aklumas retai sukelia didelius sunkumus ir netrukdo visavertiškai gyventi.