Sumišimas po operacijos ir anestezijos

Po operacijos dažnas reiškinys – sumišimas ar painiava. Dažniausiai šie pojūčiai atsiranda pirmosiomis valandomis po procedūros, ypač jei buvo taikyta bendroji nejautra. Šio tipo narkozė trumpam išjungia sąmonę, o pacientai kartais išlieka sutrikę dar kelias valandas po pabudimo.

Kas sukelia painiavą po operacijos?

Sumišimo po operacijos priežastys yra įvairios. Kai kurie žmonės gali kelis kartus klausti to paties, neatsimena atsakymų ar jau užduotų klausimų – tai dažnai sukelia narkozė bei skausmą malšinantys vaistai. Paprastai tokie simptomai praeina per artimiausias kelias valandas, tačiau kartais užtrunka ilgiau ir tęsiasi iki paros ar daugiau. Kai kuriems pacientams painiava sustiprėja per kelias dienas po operacijos, todėl labai svarbu kiek įmanoma greičiau nustatyti priežastį ir ją pašalinti.

Dažniausios priežastys

• Infekcija: Ypač vyresnio amžiaus žmonėms net nesunki šlapimo takų infekcija ar kitas uždegimas gali sutrikdyti orientaciją ir sukelti stiprią painiavą. Net nedideli uždegiminiai procesai organizme veikia savijautą ir elgesį.
• Nesaikingai gausus skausmas: Nepakankamai kontroliuojamas skausmas slopina poilsį ir miegą, o tai stiprina sumišimą. Tinkama skausmo kontrolė leidžia geriau ilsėtis, tačiau skausmas gali vis tiek išlikti nedidelis.
• Anestezija: Anestezijos vaistai dažnai priverčia užmiršti neseniai vykusius įvykius ir sukelia sumaištį, tačiau kūnui pašalinus šiuos vaistus, būklė paprastai greitai gerėja.
• Vaistų sąveika: Nauji, po operacijos paskirti vaistai gali netikėtai sąveikauti su įprastai vartojamais medikamentais ir išprovokuoti nepageidaujamą painiavą.
• Nauji vaistai: Kai kuriems žmonėms, ypač pradėjus vartoti naujus nuo skausmo ar miego vaistus, gali pasireikšti mieguistumas, sunkiai pažadinama būsena ar net padidėjęs neramumas.
• Deguonies trūkumas: Jei organizmas gauna per mažai deguonies, vienas pirmųjų požymių yra nerimas ir sumišimas. Paprastai po operacijos deguonies lygis stebimas, o esant poreikiui taikomas papildomas deguonis.
• Anglies dvideginio perteklius: Kai kvėpuojama nepakankamai giliai ar dažnai, organizme kaupiasi anglies dvideginis. Tai gali lemti prastą savijautą ir apkvaišimą, o dažnai padeda deguonies kaukė.
• Sutrikęs miego ritmas: Ligoninėje dažnai išsibalansuoja įprastas miego ir būdravimo ciklas. Nuolatiniai tyrimai, medikamentų leidimai ir procedūros trukdo ilsėtis, todėl pacientai gali prarasti laiko pojūtį ar net pakeisti dieną su naktimi.
• Delyras: Staiga pasikeitusi paciento nuotaika, didėjantis sumišimas ir neramumas būdingi delyrui. Tai gali sukelti ilgesnis gydymas ligoninėje, keistas aplinkos pojūtis, nuolatiniai trikdžiai ar netikėtos ligos komplikacijos. Dažnai rytą žmogus blaivesnis, o vakare ar naktį būklė blogėja.
• Elektrolitų disbalansas: Kai organizme sumažėja elektrolitų, pavyzdžiui, kalio ar kalcio, gali atsirasti bendras silpnumas ir sumišimas.
• Mažakraujystė (anemija): Raudonieji kraujo kūneliai aprūpina smegenis deguonimi. Jeigu jų sumažėja po kraujavimo ar dėl gamybos sutrikimų, iškyla hipoksijos rizika – smegenys gauna per mažai deguonies, todėl stiprėja painiava.
• Nutraukimas: Apsvaigimą ir dezorientaciją po operacijos gali sukelti ir staigus vaistų, alkoholio ar tabako vartojimo nutraukimas.
• Demencija: Žmonės, kurių atmintis ar mąstymas buvo sutrikęs prieš operaciją, po procedūros dažniau patiria dezorientaciją – tam įtakos turi rutina, miego trūkumas ir daugybė skirtingų vaistų.
• Palatos sindromas (delyras reanimacijoje): Intensyvios priežiūros skyriuje painiava kyla ne tik po operacijos, o tam įtakos turi sunki būklė, skausmas, priverstinis kvėpavimas aparatu ar vartojami vaistai.
• Žemas kraujospūdis: Dažnai po operacijos sumažėja kraujospūdis, o tai gali paveikti sąmoningumą.
• Insultas: Nors insultas po operacijos pasitaiko retai, didelės rizikos pacientams ši komplikacija įmanoma.

Kaip reaguoti, jei žmogus pasimetęs po operacijos?

Staigi paciento painiava dažnai kelia nerimą artimiesiems, ypač jei žmogus ima elgtis neįprastai. Visgi dažniausiai pakanka koreguoti vartojamus vaistus, pasirūpinti geresniu kvėpavimu ar leisti žmogui kokybiškai pailsėti. Svarbiausia – kuo greičiau pastebėti pakitimus ir imtis veiksmų. Kuo trumpesnė painiavos trukmė, tuo lengviau žmogus sugrįžta į įprastą būseną.