Bidenui nustatyta agresyvi prostatos vėžio forma: ar vis dar galima gydyti?

Buvusiam 82 metų prezidentui diagnozuotas ketvirtos stadijos prostatos vėžys, kuris jau išplitęs į kaulus.

Prostatos vėžys: pagrindiniai faktai

Prostata – tai liauka, padedanti palaikyti spermos sveikatą. Jauniems žmonėms ji dydžiu primena graikinį riešutą, tačiau su amžiumi dažnai padidėja. Dėl šio didėjimo kartais gali prasidėti onkologiniai procesai.

Prostatos vėžys – viena dažniausių piktybinių ligų tarp vyrų. Statistika rodo, kad apie vienam iš aštuonių vyrų gresia ši diagnozė gyvenimo eigoje.

Kaip pasireiškia prostatos vėžys?

Ligos požymiai dažniausiai susiję su šlapinimusi, nes prostata yra po šlapimo pūsle. Gali pasitaikyti dažnas noras šlapintis arba sunkumas pradėti šlapinimąsi, o pažengusioje stadijoje – kraujas šlapime ar spermoje. Svarbu žinoti, kad ankstyvosiose stadijose prostatos vėžys dažnai nepasireiškia jokiais simptomais.

Kas lemia prostatos vėžio eigos sunkumą?

Ligos išplitimas ypač svarbus nustatant prognozę. Jei navikas dar nepaliko prostatos ar aplinkinių audinių, penkerių metų išgyvenamumo tikimybė siekia daugiau kaip 99%. Tačiau vėžiui išplitus į tolimesnes kūno vietas, išgyvenamumas reikšmingai sumažėja.

Pagrindinis rodiklis vertinant ligos agresyvumą yra Gleasono balas. Šis įvertinimas nustatomas mikroskopiškai, pagal tai, kaip stipriai pakitusios prostatos audinių ląstelės. Skalė svyruoja nuo 6 iki 10, kur žemesnis įvertinimas – mažiau agresyvus vėžys, o aukštesnis – ženklas, kad vėžys itin aktyvus ir greitai plinta. Šiuo atveju prostatos vėžys buvo įvertintas 9 balais, kas rodo didelį agresyvumą.

Gydymo galimybės ir prognozė

Pasirenkant gydymą svarbu atsižvelgti tiek į vėžio agresyvumą, tiek į bendrą paciento sveikatos būklę. Prostatos vėžys dažnai būna jautrus hormonų terapijai, kurios esmė – sumažinti organizme testosterono lygį, nes šis hormonas pagreitina vėžio augimą. Tokios terapijos dėka net išplitusi liga gali būti stabilizuojama ne vienerius metus.

Be hormonų terapijos, taikomas spindulinis gydymas, chemoterapija ar, tam tikrais atvejais, imunoterapija, kuri padeda imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai – priklausomai nuo amžiaus, gretutinių ligų, ligos išplitimo bei kitų svarbių veiksnių.

Net ir efektyviai gydant būtina nuolatinė stebėsena – liga gali atsinaujinti, todėl pacientai periodiškai tiriami.

Kaip prostatos vėžys gali likti nepastebėtas?

Ligos aptikimui dažniausiai naudojama PSA (prostatos specifinio antigeno) kraujo tyrimas. Visgi universalus PSA tyrimas vyresniems nei 70 metų asmenims nerekomenduojamas, nes jo tikslumas ribotas ir ne visada leidžia aiškiai atskirti gerybinius pakitimus nuo vėžio.

Be PSA, įvertinti prostatos būklę padeda ir skaitmeninė rektalinė apčiuopa, kai gydytojas specialiai apžiūri prostatą. Tačiau padidėjusi prostata ne visuomet reiškia vėžį – dažnai taip nutinka dėl natūralaus senėjimo ar gerybinės hiperplazijos. Padidėjęs PSA taip pat nebūtinai rodo vėžį; jį gali didinti infekcijos ar kai kurie vaistai.

Atsiradus simptomams arba esant rizikos veiksnių, gydytojas skirtų išsamesnius tyrimus, pavyzdžiui, prostatos biopsiją. Nustačius vėžį, PSA tyrimas naudojamas stebėti gydymo efektyvumą ir ligos eigą.

Kada verta pradėti tyrimus?

Tyrimų dažnį ir amžių, nuo kada verta pradėti tikrintis, gydytojai siūlo aptarti individualiai. Rizikos veiksniai apima paveldimumą, amžių, tam tikrų etninių grupių priklausomybę.

• Kai žmonės turi šeiminę prostatos vėžio istoriją – jiems tyrimai rekomenduojami anksčiau arba dažniau.
• 55–69 metų amžiaus asmenims arba tiems, kuriems yra didesnė rizika, verta pasitarti su gydytoju dėl PSA tyrimo.

Nors prostatos vėžys itin paplitęs ypač tarp vyresnių vyrų, ankstyva diagnostika leidžia pasiekti geresnių gydymo rezultatų. Aptarkite galimus tyrimus su savo gydytoju – tai ypač svarbu, jei priklausote padidintos rizikos grupei.