Haliucinacijų gydymas sergant demencija

Haliucinacijos yra dažnas demencijos simptomas, keliantis stiprų nerimą tiek sergantiems, tiek jų artimiesiems. Jeigu slaugote žmogų, kuriam pasireiškia haliucinacijos – matomi ar girdimi dalykai, kurių iš tikrųjų nėra – tikrai žinote, kaip sudėtinga su tuo susidurti kasdienybėje.

Kas yra haliucinacijos sergant demencija

Haliucinacija – tai pojūtis, kai žmogui atrodo, jog mato, girdi ar užuodžia kažką, nors aplinkinių dirgiklių tam nėra. Dažniausios jų yra regimosios, tačiau kai kuriems asmenims pasitaiko ir garsinės haliucinacijos – girdimi balsai ar garsai, kurie neegzistuoja. Retai pasitaiko daugiapojūtinės haliucinacijos, kai apgaulingi pojūčiai apima kelis jutimus vienu metu.

Haliucinacijas svarbu atskirti nuo kliedesių – neteisingų įsitikinimų ar įtarimų, kurie tvirtai įsitvirtinę, nors tam nėra realių įrodymų. Pavyzdžiui, žmogus gali pradėti be pagrindo manyti, kad iš jo vagiamas turtas ar apgaudinėja artimieji.

Sergant Alzheimerio liga haliucinacijos dažnai pasireiškia trumpam, o sergant Lewy kūnelių demencija jos gali tęstis ilgai ir būti pastovios.

Kodėl atsiranda haliucinacijos

Haliucinacijų priežastys paprastai susijusios su pokyčiais smegenyse, kuriuos sukelia demencija. Dėl atminties ir kitų pažintinių gebėjimų blogėjimo žmogus gali nebeatpažinti objektų ar veidų, o tai padidina apgaulingų pojūčių tikimybę.

Lewy kūnelių demencijos metu dažnai nukenčia ir regimoji-erdvinė suvokimo funkcija – gebėjimas suprasti aplinką, jos dydį ar daiktų išsidėstymą, o tai gali skatinti haliucinacijas. Taip pat manoma, kad šios demencijos atveju haliucinacijų atsiradimą lemia alfa-sinukleino baltymų sutrikimai smegenyse.

• Perteklinis aplinkos dirgiklių kiekis
• Neteikėtai pasikeitusi dienotvarkė
• Sutemus paaštrėjančios emocijos („saulėlydžio sindromas“)
• Nerimas ir sujaudinimas
• Vartojami vaistai

Kaip padėti žmogui, patiriančiam haliucinacijas

Patyrus haliucinaciją žmogui gali iškilti baimė ar nerimas, todėl labai svarbu jį nuraminti ir padrąsinti. Paaiškinkite, kad tokie pojūčiai kartais būna sergant demencija, bet jie gali sumažėti arba išnykti.

Nereikėtų ginčytis su žmogumi dėl to, ar tai, ką jis mato ar girdi, yra tikra. Jam pojūtis atrodo visiškai realus, o prieštaravimas gali tik padidinti stresą ar nepasitikėjimą.

Praktinės pagalbos priemonės

• Įsitikinkite, ar matytas reiškinys nėra tikras. Jei žmogus sako matęs ką nors pro langą – patikrinkite.
• Suteikite palaikymo. Priminkite, kad sugrįšite pasitikrinti, ar viskas gerai. Slaugos įstaigoje svarbu, kad personalas žinotų apie haliucinacijas ir mokėtų tinkamai reaguoti.
• Pakeiskite aplinką. Jei žmogus „mato“ nepažįstamus asmenis lauke, parodykite, kad langas uždarytas ar užtraukite užuolaidas. Atskiri kambario elementai ar pritemdytos vietos gali paskatinti haliucinacijas – pabandykite pertvarkyti baldus ar įjungti naktines lempas.
• Užtikrinkite stabilią dienotvarkę. Pastovumas ir numatomi įvykiai padeda sumažinti painiavą ir apsaugo nuo haliucinacijų paūmėjimo.
• Išbandykite malonias veiklas. Muzika arba trumpas pasivaikščiojimas į šviesų kambarį gali padėti žmogui atsitraukti nuo nemalonių pojūčių.

Vaistų skyrimas

Kartais, jei haliucinacijos nuolat trikdo arba kelia stiprų nerimą, gali būti paskirti vaistai. Dažniausiai tam taikomi antipsichotiniai preparatai, kurie mažina haliucinacijų dažnumą arba padeda sumažinti jų keliamą įtampą ir baimę.

Alzheimerio ir kitų demencijų gydymui taip pat taikomi cholinesterazės inhibitoriai – jie stiprina cheminius jungiklius smegenyse, padeda palaikyti pažintines funkcijas ir gali sumažinti haliucinacijų pasireiškimą. Pavyzdžiui, donepezilis, rivastigminas ar galantaminas priklauso šiai grupei.

Yra specialių vaistų, skirtų Parkinsono ligos demencijai, tokių kaip pimavanserinas, kurie padeda kovoti su psichozės simptomais – haliucinacijomis ir kliedesiais.

Taip pat gali būti taikomos naujos kartos injekcinės priemonės, mažinančios kraujyje esančių baltymų sankaupas, kurios lėtina pažinimo blogėjimą. Šios priemonės naudojamos lėtinant pačios ligos eigą.

Nemažai vaistų reikalauja labai atidaus stebėjimo – kai kurios priemonės gali sukelti rimtas komplikacijas arba net padidinti riziką gyvybei, todėl jų skyrimą įvertina tik gydytojas.

Verta žinoti, kad kai kurie vaistai, skiriami Lewy kūnelių demencijai, pavyzdžiui, levodopa, gali paskatinti ar sustiprinti haliucinacijas, todėl labai svarbus individualus gydymo planas ir reguliari stebėsena.