Dermio sandara ir funkcijos

Odos dermis yra vidurinysis, storiausias iš trijų pagrindinių odos sluoksnių. Dermis įsikūręs tarp epidermio (viršutinio sluoksnio) ir poodžio – čia dažnai vadinamas hipodermiu arba subkute.

Anksčiau odą laikėme tik apsauga nuo išorinių veiksnių. Šiandien puikiai žinome, kad mūsų oda – itin sudėtingas organas. Kiekvienas sluoksnis atlieka svarbias funkcijas – nuo gebėjimo reaguoti į šaltį ar karštį, iki signalų siuntimo mūsų smegenims apie skausmą ar prisilietimus. Pažvelkime išsamiau į dermio sandarą, ypatybes ir svarbą.

Sandara ir struktūra

Dermį sudaro dvi dalys – viršutinė papiliarinė dermio zona ir gilesnis, storas tinklinis sluoksnis. Dermio storis gerokai skiriasi priklausomai nuo vietos: pavyzdžiui, vokų srityje jis siekia apie 0,6 mm, o delnuose, pėdose ar nugaros srityje – net iki 3 mm.

Dermyje sukaupta didelė dalis kūno vandens. Jos kraujagyslės užtikrina epidermio aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, padeda reguliuoti kūno temperatūrą.

Kokios struktūros yra dermyje?

• Jungiamieji audiniai: kolagenas ir elastinas
• Kraujo kapiliarai ir smulkios kraujagyslės
• Limfinės kraujagyslės
• Prakaito liaukos
• Riebalinės (sebumo) liaukos – svarbios odos apsaugai, nors yra linkusios užsikimšti bei sukelti spuogų
• Nervų galūnėlės
• Plaukų folikulai – jų mūsų kūne net apie 2 milijonus

Audinių sudėtis

Skirtingai nei gali pasirodyti, dermio audiniai išsidėstę ne sluoksniais, o persipina tarpusavyje. Dermio pagrindą sudaro trys pagrindinės skirtingos rūšies skaidulos:

• Kolageno skaidulos
• Elastinės skaidulos
• Tinklinės (retikulinės) skaidulos

Paviršiniame papiliariniame sluoksnyje kolageno pluoštas yra smulkus, išsidėstęs arčiau odos paviršiaus. Giliau esančiame tinkliniame sluoksnyje šios skaidulos stiprios ir orientuotos lygiagrečiai paviršiui.

Dermio funkcijos

Dermis užtikrina ne tik odos stangrumą, bet ir daugybę gyvybiškai svarbių procesų. Tai – daugiafunkcis sluoksnis:

• Prakaito gamyba ir temperatūros kontrolė. Prakaito liaukos išskiria prakaitą per kūno poras. Taip mūsų organizmas atsivėsina ir pašalina susikaupusius toksinus. Yra dviejų tipų prakaito liaukos: apokrinės ir ekkrininės. Apokrinės išsidėsčiusios pažastyse, skalpo srityje, genitalijose ir suaktyvėja brendimo metu, jų išskyros būna bekvapės, tačiau sąveikaujant su odos bakterijomis gali atsirasti specifinis kvapas. Ekkrininės liaukos paplitusios visame kūne ir prakaitą išskiria tiesiai į odos paviršių.
• Riebalų gamyba. Riebalinės liaukos gamina sebumą, kuris lėtina bakterijų dauginimąsi, minkština plaukus bei odą. Pernelyg gausus sebumo ar negyvų ląstelių susikaupimas užkemša plaukų folikulus, o tai skatina spuogų atsiradimą.
• Plaukų augimas. Būtent dermyje yra plaukų folikulai, prie kurių jungiasi smulkūs raumenukai. Kai šie raumens plaušeliai susitraukia (dėl šalčio ar streso), ant kūno paviršiaus atsiranda vadinamosios „žąsies oda“.
• Jutiminiai pojūčiai. Daugybė nervų galūnėlių leidžia odai perduoti informaciją apie skausmą, niežulį ar prisilietimus tiesiai į smegenis.
• Kraujotakos palaikymas. Dermio kraujagyslės aprūpina audinius deguonimi, šalina toksinus ir užtikrina tinkamą epidermio mitybą.
• Imuninė apsauga. Dermyje gyvenančios fagocitai – specialios ląstelės, naikinančios bakterijas ir toksinus, kurie perėjo pro paviršinę odą.
• Odos tvirtumas ir forma. Dermio sudėtis bei skaidulų tinklas lemia odos stangrumą – labai panašiai kaip pastato pamatų funkcija.

Sąveika su epidermiu

Šie sluoksniai nuolat „bendrauja“ tarpusavyje. Epidermio ląstelės veikia dermio veiklą, o ši savo ruožtu lemia odos ląstelių atsinaujinimą viršutiniame sluoksnyje – pavyzdžiui, tokių ląstelių kaip mastocitai, kurie išskiria svarbias signalines medžiagas. Įvairių odos būklių metu būtent ši dermio ir epidermio sąveika gali būti sutrikusi.

Kaip sensta dermis

Laikui bėgant visi mūsų odos sluoksniai keičiasi. Su amžiumi dermio sluoksnis plonėja, nes sumažėja kolageno gamyba, elastanas nusidėvi – kaip ir seni drabužių gumelės praranda savo tamprumą. Tai lemia odos raukšlėjimąsi ir suglebimą.

Be to, riebalų ir prakaito liaukos ima gaminti mažiau sebumo ir prakaito, todėl oda senstant sausėja. Sumažėja ir dermio kontakto su epidermiu plotas, dėl to blogėja epidermio aprūpinimas krauju ir maistinėmis medžiagomis, oda tampa gležnesnė.

Dermio navikai

Nors daugiau girdime apie paviršinius odos auglius, įvairūs navikai gali formuotis ir iš dermio audinių. Viena dažnesnių rūšių – dermatofibroma, minkštas gerybinis darinys, dažniau susiduriamas ant moterų kojų. Nors tikslus jų atsiradimo mechanizmas neaiškus, pastebima, kad jie dažnai išsivysto po traumos ar sužeidimo.

Dermio apsauga ir priežiūra

Norint ilgiau išlaikyti odos jaunatviškumą, svarbu rūpintis ne tik epidermiu, bet ir dermiu. Saulės spinduliai pažeidžia kolageną, keičia elastino savybes, ir būtent dėl to oda pradeda anksti raukšlėtis. Tinkama apsauga nuo ultravioletinių spindulių padeda išvengti šių nepageidaujamų pokyčių.

Dažniausi klausimai: fiziologija ir pokyčiai

Kodėl brendimo metu prakaito liaukos tampa aktyvesnės?

Paauglystėje dėl hormoninių pokyčių suaktyvėja tiek prakaito, tiek riebalų liaukos. Nedideli hormonų pokyčiai stipriai paveikia daugelį kūno funkcijų: skatina gausesnį prakaitavimą, daugiau riebalų gamybą, spartesnį augimą ir netgi daro įtaką nuotaikai.

Kokia žąsies odos (goosebumps) paskirtis?

Nors visiškai tikslus žąsies odos atsiradimo tikslas nėra aiškus, žinoma, kad raumenų skaidulos dermyje susitraukia, kai jaučiame šaltį, baimę ar stiprius išgyvenimus, pavyzdžiui, klausantis įkvepiančios muzikos. Baimės atveju žąsies oda siejama su instinktyvia kova ar bėgimo reakcija – tai tarsi vidinis įspėjimas apie grėsmę ar nesaugumą. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad žąsies oda taip pat gali stimuliuoti plaukų folikulų augimą bei audinių gijimą, tačiau šių reiškinių vis dar tyrinėjama daugiau.