Paskutinės stadijos storosios žarnos vėžio sukeltas žarnyno nepraeinamumas

Piktybinė žarnyno nepraeinamumas dažniausiai išsivysto esant pažengusioms virškinimo sistemos ir ginekologinėms onkologinėms ligoms. Gyvenimo pabaigoje ši būklė sukelia stiprių nemalonių pojūčių. Maždaug nuo ketvirtadalio iki 40 procentų visų piktybinių žarnyno nepraeinamumų atvejų susiję su paskutinės stadijos storosios žarnos vėžiu, nedaug atsilieka ir kiaušidžių vėžio diagnozės. Esant šiai būklei, gydymas daugiausiai nukreiptas į simptomų palengvinimą, nes visiškas pasveikimas dažniausiai nebebūna įmanomas.

Piktybinio žarnyno nepraeinamumo prigimtis

Skirtingai nei žarnyno nepraeinamumas, pasitaikantis kitaip sveikiems žmonėms, piktybinis nepraeinamumas vystosi tuomet, kai auglys užkemša žarnyną iš vidaus arba spaudžia jį iš išorės, taip pat sutrikdant žarnyno judrumą. Prie šios būklės išsivystymo dar gali prisidėti:

• Anksčiau atliktos pilvo ar ginekologinės operacijos
• Lėtinė dehidratacija, ribotas skysčių vartojimas
• Narkotiniai vaistai nuo skausmo
• Spindulinio gydymo sukelti šalutiniai poveikiai
• Vėžinių ląstelių plitimas į pilvo organus, pavyzdžiui, šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną

Nors piktybinė nepraeinamumo komplikacija nėra labai dažna, tačiau atsiradus šiai būklei žmonėms, sergantiems pažengusiu storosios žarnos vėžiu, gyvenimo trukmė reikšmingai sutrumpėja. Statistikos duomenimis, praėjus vidutiniškai 13 mėnesių nuo diagnozės patvirtinimo, išsivysto žarnyno nepraeinamumas, o gyvenimo prognozė po jo – iki keturių savaičių.

Piktybinio nepraeinamumo požymiai

Pirmieji simptomai dažnai primena gydymo ar vaistų sukeliamus šalutinius poveikius, todėl juos galima lengvai sumaišyti ar nepastebėti. Dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

• Pykinimas, kuris dažniau pasireiškia po valgio
• Vėmimas, taip pat ir blogo kvapo ar išmatomis primenančio turinio vėmimas
• Pilvo skausmas
• Pilvo diegliai, spazminiai skausmai
• Užsilaikiusios ar sumažėjusios išmatos, tik nedažnai pasišalina nedidelis kiekis skysčio ar dujų

Šie simptomai dažnai nesumažėja savaime – be specialių pagalbinių priemonių jie greičiausiai stiprės.

Kaip nustatomas piktybinis žarnyno nepraeinamumas

Pakitimai žarnyne randami atlikus pilvo rentgenogramą arba kompiuterinę tomografiją (KT). Vertinant kartu su nustatytu vėžiu, jo išplitimu ir lydinčiais simptomais, diagnozė dažniausiai tampa aiški.

Simptomų palengvinimo galimybės

Pagrindinis gydymo būdas – operacija, kurios metu šalinama kliūtis. Tačiau galimybės išgyventi ir atsistatyti po jos stipriai priklauso nuo bendros vėžio stadijos ir sveikatos. Prieš siūlant šį gydymą, atsižvelgiama į:

• Vėžio išplitimą organizme, metastazių buvimą
• Bendros sveikatos būklę, amžių
• Gretutines ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, širdies veiklos sutrikimus
• Organizmo pajėgumą atsigauti po sunkios chirurginės intervencijos

Kai operacija nerekomenduojama arba paciento būklė neleidžia, taikomos pagalbinės priemonės simptomų lengvinimui. Viena jų – plona, lanksti, pro šnervę iki skrandžio įvedama nazogastrinė sonda.

Naudojant švelnų vakuumą, per šią zondą galima periodiškai pašalinti nereikalingus skrandžio turinius ir rūgštį, taip mažinant pykinimą bei vėmimą. Be to, gali būti skiriami vaistai, mažinantys skausmą, spazmus ir pykinimą.

Kartais endoskopiniu būdu įvedamas specialus stentas – jis laikinai palaiko žarnyną pralaidų, palengvindamas tuštinimąsi.

Hidratacijos ir mitybos palaikymo sprendimai

Kartais aptariama galimybė palaikyti organizmo skysčių ir maisto balansą dirbtinai, pavyzdžiui, lašinant į veną arba po oda. Kai kuriais atvejais, pasitarę su medikais, pacientai renkasi koreguotą mitybą ir skysčių vartojimą – tai leidžia palaikyti komfortą, nors progresuojant ligai kartais valgymas tampa vis sudėtingesnis.