Kaip diagnozuojama Mycoplasma genitalium infekcija

Mycoplasma genitalium (MG) yra viena labiau užmirštų lytiniu keliu plintančių infekcijų, nors ji pasitaiko dažniau, nei daugelis mano. Ši liga dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl žmonės gali nesuprasti, kad yra užsikrėtę bei perduoti infekciją kitiems. Dėl šios priežasties MG dažnai lieka nepastebėta – net ir gydytojai retai ją tikrina, kol nėra pašalintos kitos galimos priežastys.

Simptomai ir kada sunerimti

Dažniausiai apie MG galimą buvimą pradeda galvoti tuomet, kai žmogus patiria šlaplės (uretrito) arba gimdos kaklelio (cervicito) uždegimo simptomus, bet tyrimai dėl gonorėjos ir chlamidiozės būna neigiami. MG užima trečią vietą tarp šiuos negalavimus dažniausiai sukeliančių infekcijų.

Neretai užsikrėtusieji nieko nejaučia, tačiau pasitaiko įvairių požymių, priklausomai nuo lyties:

• Moterims: skausmas lytinių santykių metu, kraujavimas ar dėmės po jų, tarpmenstruacinis kraujavimas, skausmas apatinėje pilvo dalyje.
• Vyrams: vandeningos išskyros iš varpos, deginimo ar perštėjimo jausmas šlapinantis.

Net ir esant šiems simptomams, be papildomų tyrimų MG patvirtinti negalima. Jeigu ligos negydyti, moterims gali išsivystyti dubens uždegiminė liga (DUL), o ši gali tapti nevaisingumo priežastimi. Ar negydyta MG kenkia vyrų vaisingumui, vis dar nėra aišku.

Kaip MG perduodama?

MG plinta lengvai ir ne tik per lytinius santykius – pakanka intymesnio kontakto ar lytinio organų lietimo. Nors dažniau diagnozuojama suaugusiųjų amžiaus grupėje, infekcija gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos.

Tyrimai ir diagnozė

Patikimai nustatyti MG sukeliamą infekciją ne visada paprasta. Kadangi nėra plačiai prieinamo specializuoto testo, MG įtariama tada, kai dažniausios infekcijos (gonorėja, chlamidiozė) nepasitvirtina, o uždegimas kartojasi ir nepranyksta po standartinio gydymo antibiotikais. Pastaraisiais metais didėjantis MG atsparumas antibiotikams tampa vis sudėtingesne problema.

Pagrindiniu diagnostikos metodu laikomas branduolių rūgščių amplifikacijos testas (NAAT). Šio testo metu ieškoma specifinio MG genetinio kodo, tam naudojama pažangi polimerazės grandininės reakcijos (PGR) technologija. Tyrimui tinka šlapimas, gimdos gleivinės biopsijos, taip pat šlaplės, makšties ar gimdos kaklelio tepinėliai.

NAAT testas pateikia greitus ir tikslius rezultatus – dažniausiai per 1–2 dienas. Nors tai laikomas aukso standartu, testas gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą, jei mėginys paimtas netinkamai. Siekiant tikslesnio atsakymo, dažnai imama tiek šlapimo, tiek tepinėlio.

Ką dar verta atmesti?

Gali pasitaikyti atvejų, kai tyrimo rezultatai nėra aiškūs arba tenka kartoti tyrimą. Tuomet gydytojas ieško kitų galimų uždegimo priežasčių, ypač jei MG, chlamidiozė ir gonorėja nepasitvirtina. Dažniausias tokio platesnio tyrimo priežastis sukelia šios ligos ar būklės:

• Bakterinė vaginozė
• E. coli sukelta šlapimo pūslės infekcija
• Herpes viruso infekcija šlaplėje
• Prostatos uždegimas
• Kiaušintakių uždegimas
• Sifilis
• Trichomonozė
• Ureaplasma urealyticum (lytinių takų bakterinė infekcija)
• Šlaplės pūlinys

Dažnai kai kurios iš šių būklių būna atmestos dar iki įtariant MG, tačiau likusios išsamiai tiriamos, kai pirminės priežastys nepasitvirtina.

Mycoplasma genitalium paplitimas

Nors MG apie save praneša tyliai ir dažnai nepastebimai, tyrimai rodo, kad maždaug 1 iš 100 suaugusiųjų gali būti užsikrėtęs. Tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, šis skaičius dar didesnis. Kadangi nemažai užsikrėtusiųjų neturi jokių simptomų, infekcija gali plisti nevalingai.