Hormonų terapija gali sumažinti demencijos riziką moterims, rodo tyrimas

Alzheimerio liga dažniau diagnozuojama moterims – net du trečdaliai sergančiųjų yra moterys. Jau daugelį metų mokslininkai tiria, ar estrogeno sumažėjimas menopauzės metu galėtų būti viena pagrindinių priežasčių ir ar hormonų terapija gali sumažinti demencijos riziką.

Hormonų terapijos ir demencijos sąsajos

Paskutiniais metais paskelbta išsami tyrimų apžvalga, kuri siekė įvertinti, kaip menopauzės metu taikoma hormonų terapija susijusi su demencijos rizika. Į analizę įtraukti šeši atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai ir 45 stebėjimo studijos – kartu apžvelgta daugiau nei 6 milijonų moterų patirtis.

Rezultatai parodė, kad moterims, kurios estrogenų terapiją pradeda vidutiniame amžiuje arba menopauzės pradžioje, rizika susirgti Alzheimerio liga gali sumažėti. Visgi tyrimas išskyrė, jog didžiausią naudą pajaučia tos, kurioms skiriama vien estrogeno terapija – ji dažniausiai taikoma po gimdos ar kiaušidžių šalinimo operacijų. Moterims, kurių gimda nėra pašalinta, dažniausiai siūloma kombinuota – estrogenų ir gestagenų – terapija, tačiau tokia schema reikšmingai nesumažina demencijos rizikos.

Ką sako naujausi tyrimai?

Mokslininkai pažymi, kad hormonų terapija labiausiai tinka toms, kurioms pašalinta gimda ar kiaušidės. Tokiais atvejais šis gydymas ne tik palengvina menopauzės simptomus, bet ir galimai apsaugo smegenų sveikatą vyresniame amžiuje. Tačiau kiekvienos moters situacija yra individuali, todėl svarbu su gydytoju aptarti tiek galimą naudą, tiek rizikas.

Kol kas mokslas dar neturi pakankamai duomenų, kad gydytojai galėtų rekomenduoti hormonų terapiją visoms moterims Alzheimerio prevencijai. Tyrimai rodo prieštaringus rezultatus, todėl sprendimas turi būti pagrįstas asmenine sveikatos būkle ir rizikos veiksniais.

Sudėtingi duomenys ir skirtingos išvados

Per pastaruosius dešimtmečius atlikti tyrimai nevienareikšmiškai vertina hormonų terapijos įtaką smegenų sveikatai. 1992 m. pradėtas didelės apimties atsitiktinių imčių tyrimas parodė, kad estrogenų ir gestagenų derinys net padvigubino demencijos riziką, o vien estrogeno vartojimas – ją padidino 50 %.

Tačiau vėlesni papildomi tyrimai užfiksavo, kad ilgiau vartojant estrogenų terapiją, Alzheimerio ligos sukelta mirtingumo rizika sumažėjo apie ketvirtadaliu. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią vienam atvejui, estrogenus reikėtų skirti tūkstančiams moterų – tad ne visoms tai būtų praktiškai naudinga, ypač vertinant galimas komplikacijas, tokias kaip krūties vėžys ar insultas.

Kodėl tyrimai dažnai rodo prieštaravimus?

Kai kurie tyrimai iš įvairių šalių parodė, kad ilgalaikis arba didelių dozių sisteminių hormonų derinio vartojimas gali net padidinti Alzheimerio ligos riziką. Ne mažiau svarbu atsižvelgti į tai, kad stebėjimo tyrimai dažnai neatspindi visų veiksnių. Pavyzdžiui, hormonų terapiją dažniau renkasi moterys, kurios skiria daugiau dėmesio sveikatai – jos geriau išsimiega, sveikiau maitinasi, o tai jau savaime mažina demencijos tikimybę. Priešingai, dalis moterų kreipiasi pagalbos dėl hormonų, jei jau pastebi atminties sutrikimus, todėl rezultatai gali būti iškraipyti.

Kliūtys tiriant hormonų terapiją ir atminties sutrikimus

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose tyrimuose dalyvavo vyresnio amžiaus moterys, gerokai peržengusios menopauzės pradžią. Manoma, kad hormonų terapijos nauda labiausiai atsiskleidžia, kai ji pradedama pačioje menopauzės pradžioje ar vos pasirodžius pirmiesiems simptomams.

Norint išsiaiškinti, kaip ilgamečiai hormonų vartojimo įpročiai veikia Alzheimerio riziką, reikėtų tirti moteris nuo keturiasdešimties iki septyniasdešimties metų, dešimtmečiais stebint jų sveikatą. Tokie tyrimai sudėtingi finansiškai ir organizacine prasme, be to, kyla ir etinių klausimų – kiek etiška ilgam laikui atimti iš dalies dalyvių potencialią naudą teikiantį gydymą?

Visgi šiuolaikinė neurovaizdavimo pažanga leidžia anksčiau aptikti Alzheimerio požymius smegenyse – dar iki pasireiškiant pirmiesiems klinikiniams simptomams. Tai atveria naujas galimybes įvertinti, ar hormonų terapija gali pristabdyti ar užkirsti kelią žalingiems pokyčiams smegenyse.

Ką galima padaryti šiandien?

Nors tyrimai dėl ryšio tarp estrogenų ir demencijos dar tęsiami, aišku viena – menopauzės simptomų, ypač karščio bangų ir naktinio prakaitavimo, gydymas gali atitolinti žalingus pokyčius galvos smegenyse. Pastebėta, kad moterys, kurias stiprūs simptomai kamuoja metų metus, turi didesnę atminties bei baltosios smegenų medžiagos funkcijos sutrikimų riziką. Šioms moterims hormonų terapija gali būti naudinga, tačiau sprendimą turėtų padėti priimti gydytojas.

Kiti svarbūs rizikos veiksniai

• Turintiems antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu ar depresija taip pat kyla didesnė Alzheimerio grėsmė.
• Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika, reguliarus fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas gali padėti išsaugoti atmintį.
• Vengti rūkymo, apriboti alkoholį, išlikti fiziškai ir intelektualiai aktyviems.
• Stengtis išvengti galvos traumų ir nuolat lavinti pažintines funkcijas menopauzės laikotarpiu.

Kiekviena moteris menopauzę išgyvena skirtingai. Norint išsiaiškinti, ar hormonų terapija tinkama, ir kaip labiausiai sumažinti demencijos riziką, svarbu apie tai atvirai kalbėtis su gydytoju.