11 vaistų, galinčių sukelti spengimą ausyse

Vartojant tam tikrus vaistus, gali pasireikšti ototoksiškumas – būklė, kai pažeidžiama vidinė ausis, o tai skatina klausos sutrikimus ar spengimą ausyse (tinnitus). Šis nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti skirtingai: kai kurie žmonės girdi garsus tik vienoje ausyje, kiti – abiejose ar net galvos viduje. Simptomų sunkumas bei trukmė neretai priklauso nuo konkretaus vaisto, vartojimo trukmės ir individualių organizmo savybių.

Vaistai, galintys sukelti spengimą ausyse

Nors dažniausiai vaistų sukelti klausos pokyčiai yra laikini, kai kuriais atvejais jie gali būti ilgalaikiai ar net negrįžtami. Žemiau – plačiau apie pagrindines vaistų grupes, kurios gali sukelti spengimą ausyse ar kitus klausos sutrikimus.

Antipiretiniai ir analgetikai

Populiariausias nereceptinis skausmą malšinantis vaistas – paracetamolis (acetaminofenas) – vartojant ilgesnį laiką gali lemti klausos sutrikimus, tarp jų ir spengimą ausyse. Tyrimai rodo, kad dažnas paracetamolio vartojimas siejamas su didesne užsitęsusio tinituso rizika, tačiau tokie pokyčiai dažniausiai yra laikini ir išnyksta nutraukus preparatą.

Antidepresantai

Nors kai kurie antidepresantai kartais skiriami tinitusui gydyti, yra nustatyta, kad jie taip pat gali sukelti arba sustiprinti šį simptomą žmonėms, kurie anksčiau jį jau patyrė. Ypač tą pastebima vartojant selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), nes serotoninas, didėjantis smegenyse, gali paaštrinti spengimą ausyse. Dažniausiai minimi vaistai – amitriptilinas, escitalopramas, nortriptilinas, fluoksetinas, imipraminas, sertralinas.

Vaistai nuo epilepsijos (antiepileptikai)

Ilgalaikis epilepsijos gydymas arba liga pati savaime gali sukelti tinitusą ar nervinio pobūdžio klausos praradimą. Dažniau tokį poveikį sukelia valproatas, fenitoinas, lamotriginas, gabapentinas, vigabatrinas, karbamazepinas, okskarbazepinas. Toks šalutinis efektas susijęs su informacijos perdavimo tarp nervinių ląstelių sutrikimais ir gali būti laikinas arba nuolatinis.

Preparatai maliarijos profilaktikai ir gydymui

Gydant ar ilgai vartojant dideles dozes vaistų nuo maliarijos, kaip chininas, hidroksichlorokvinas, chlorokvinas, gali atsirasti spengimas ausyse. Esant mažoms dozėms šis poveikis itin retas ir dažniausiai praeinantis.

Benzodiazepinai

Benzodiazepinai, vartojami įvairiems sutrikimams gydyti, kartais gali sukelti spengimą ausyse, ypač nutraukiant ar mažinant dozę. Tai dažniau pasitaiko per staigius vaistų paros dozės sumažinimus. Patys dažniausi preparatai – lorazepamas, klonazepamas, diazepamas, alprazolamas.

Kraujospūdį mažinantys vaistai

Vyresnio amžiaus žmonėms padidėjęs kraujospūdis pats savaime gali paskatinti tinitusą, tačiau tam tikros vaistų grupės, tokios kaip AKF inhibitoriai (pvz., ramiprilis, enalaprilis), beta adrenoblokatoriai (bisoprololis, nebivololis, karvedilolis), kalcio kanalų blokatoriai (diltiazemas, amlodipinas, verapamilis), kilpiniai diuretikai (bumetanidas, furozemidas), taip pat gali turėti įtakos.

Antibiotikai

Plačiojo veikimo spektro aminoglikozidai, kaip amikacinas, neomicinas, kanamicinas, tobramicinas, taikomi sunkioms infekcijoms gydyti. Šių antibiotikų šalutinis poveikis – rizika pažeisti vidinę ausį, dėl ko atsiranda klausos pokyčių ar spengimo. Tokiais atvejais būtina gydytojo priežiūra ir klausos stebėsena.

Vėžiui gydyti skirti vaistai

Kai kurie chemoterapiniai vaistai, ypač platinos grupės (cisplatina, karboplatina, oksaliplatina), pasižymi ausiai toksišku poveikiu. Taip pat nustatyta, kad taksano tipo vaistai (paclitakselis, docetakselis) gali sutrikdyti klausą. Tyrimų duomenimis, apie 37-40 % žmonių, vartojusių platinos ir/arba taksanų derivatus, patyrė spengimą ausyse. Taikant šias gydymo schemas rekomenduojama reguliariai tikrinti klausą.

Izotretinoinas

Izotretinoinas, vartojamas sunkiai aknei gydyti, retais atvejais gali sukelti spengimą ausyse. Pajutus tokių simptomų, verta pasitarti su savo gydytoju dėl kitų gydymo galimybių.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

Aspirinas ir kiti NVNU, pavyzdžiui, ibuprofenas, vartojant didelėmis dozėmis ar labai dažnai, gali lemti laikiną spengimą ausyse. Tyrimai rodo, kad dažnas (6–7 d. per savaitę) ir vidutinio stiprumo aspirino vartojimas didina tinituso riziką, ypač jaunesnėms nei 60 metų moterims. Nutraukus ar sumažinus dozę, šis nepageidaujamas poveikis dažniausiai išnyksta.

Protonų siurblio inhibitoriai

Vaistai, skirti skrandžio ligų gydymui ir prevencijai, žinomi kaip protonų siurblio inhibitoriai (PSI), kai kuriais atvejais yra siejami su spengimu ausyse ar net klausos sutrikimais. Nors tyrimų vis dar trūksta, yra duomenų apie padidėjusią riziką vartojant PSI.

Kaip sumažinti spengimą ausyse

Nusiskundžiant spengimu, svarbu kreiptis į specialistą, kad būtų parinktas tinkamiausias būdas simptomams palengvinti. Dažniausiai taikomi šie metodai:

• Garso terapija, padedanti pakoreguoti nervų veiklą ir sumažinti tinituso stiprumą
• Klausos aparatai, kurie sustiprina aplinkos garsus ir „užgožia“ spengimą
• Nešiojami garso generatoriai – į ausį įdedami prietaisai ar įvairūs garso šaltiniai, sukuriantys ramų, malonų foną
• Elgesio terapija, kuri padeda sumažinti nerimą, pagerina emocinę savijautą bei prisitaikymą prie simptomų
• Kognityvinė elgesio terapija siekia pakeisti neigiamas mintis ir nuotaikas, kurios susijusios su tinitusu
• Specializuota terapija (tinituso retraining), kai taikoma garso terapija kartu su konsultacijomis, lavinama emocinė ir fiziologinė reakcija į spengimą

Esant ryškiam diskomfortui ar dažniems atkryčiams, gali būti skiriami ir tam tikri vaistai (pvz., antidepresantai ar vaistai nuo nerimo), ypač jei tinitusas pablogina emocinę būklę.

Apibendrinimas

Daugelis vaistų turi potencialią riziką sukelti spengimą ausyse ar klausos sutrikimus. Tokios reakcijos dažniausiai yra laikinos ir praeina nutraukus ar sumažinus vaisto vartojimą. Negalima savarankiškai nutraukti paskirto gydymo, todėl pastebėjus pokyčius visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Kai kurie papildomi veiksniai – kaip ilgalaikis triukšmas ar didelės vaistų dozės – gali dar labiau padidinti spengimo riziką. Esant nemaloniems simptomams, verta apsvarstyti alternatyvius gydymo būdus ar dozės koregavimą kartu su specialistu.