Inkstų ląstelių karcinoma: požymiai, stadijos ir prognozė

Inkstų ląstelių karcinoma yra dažniausia inkstų vėžio rūšis, kuri dažniausiai išsivysto vidutinio amžiaus ar vyresniems žmonėms. Liga dažnai ilgą laiką nejaučiama, nes ankstyvos stadijos simptomų gali visai nebūti arba jie būna labai neryškūs. Vis dėlto, progresuojant vėžiui, kai kuriems žmonėms pasireiškia įvairių pojūčių – nuo nuovargio iki nugaros ar pilvo skausmo, kraujo šlapime ar net staigaus svorio kritimo.

Kokie požymiai gali išduoti inkstų vėžį?

Inkstų ląstelių karcinoma prasideda viename iš inkstų. Neretai pirmi simptomai būna labai bendri, todėl juos lengva supainioti su kitomis ligomis. Gana dažnai jaučiamas pilvo ar nugaros skausmas, kuris nebūtinai pasireiškia abiejose pusėse – dažniausiai jaučiamas tik vienoje. Taip pat galimas fizinis gumbelis apatinėje nugaros ar šono dalyje.

• Lėtinis nuovargis
• Jėgų trūkumas
• Skausmas pilve ar šone po šonkauliais
• Skausmas apatinėje nugaros dalyje
• Kraujas šlapime (hematurija)
• Apčiuopiamas auglys ar patinimas pilvo ar šono srityje
• Netikėtas apetito praradimas, svorio kritimas
• Pakilusi temperatūra be aiškios priežasties

Nors šie simptomai gali būti tiek lokalizuoto, tiek išplitusio vėžio požymis, neretai pastebimi jau tada, kai liga progresuoja arba plinta už inksto ribų – pavyzdžiui, į kaulus, plaučius ar smegenis. Tuomet gali atsirasti ir papildomų problemų, tokių kaip nuolatinis ar stiprėjantis nugaros skausmas, dusulys ar galvos skausmai.

Kaip liga keičia organizmo veiklą?

Inkstų vėžys gali paveikti ne tik inkstų audinius, bet ir visą organizmą. Blogėjant inkstų funkcijai, atsiranda hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) arba kraujo pokyčių, tokių kaip mažakraujystė ar eritrocitozė (padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis). Kartais liga sukelia taip vadinamus paraneoplastinius sindromus – kai naviko išskiriamos medžiagos daro įtaką kitoms organizmo dalims: gali vystytis pusiausvyros sutrikimai, sąmonės pokyčiai ar traukuliai, jei vėžys paveikia smegenis.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli inkstų ląstelių karcinomos išsivystymo priežastis dažnai lieka neaiški, tačiau žinoma, kad kai kurie veiksniai ženkliai padidina riziką susirgti. Svarbiausi iš jų – rūkymas ir ilgas sąlytis su toksinėmis cheminėmis medžiagomis, pvz., pesticidais ar kai kuriomis pramoninėmis medžiagomis. Didelę įtaką daro ir antsvoris, padidėjęs kraujo spaudimas bei cukrinis diabetas – šios lėtinės būklės taip pat susijusios su didesne vėžio tikimybe.

Didesnę riziką turi ir tie, kurių artimi giminaičiai yra sirgę inkstų vėžiu. Kai kurioms šeimoms būdingas genetinis polinkis, pvz., von Hipel-Lindau liga, skatina navikų atsiradimą įvairiuose organuose. Taip pat įtakos turi ilgas tam tikrų vaistų, kuriuos skaido būtent inkstai, vartojimas.

Kaip diagnozuojama inkstų ląstelių karcinoma?

Išplitus ligai arba atsiradus bent vienam būdingam simptomui, gydytojas įvertina paciento ligos istoriją, išklauso nusiskundimus, išsiaiškina apie žalingus įpročius, gyvenamąją aplinką ar vaistų vartojimą. Atliekama išsami apžiūra – apčiuopiamas pilvas, matuojamas spaudimas, ieškoma jautrumo ar patinimo.

Tikslesnei diagnostikai prireikia laboratorinių tyrimų, iš kurių svarbiausi yra kraujo rodikliai (bendras kraujo tyrimas, biocheminiai rodikliai, elektrolitai). Pirmieji inkstų veiklos pokyčiai dažnai atsispindi pakitusiuose kraujo rodikliuose – sumažėjusiu hemoglobinu ar padidėjusiais raudonaisiais kraujo kūneliais. Atliekamas ir šlapimo tyrimas, kuris padeda pastebėti uždegimą ar kraują bei ieškoti vėžio ląstelių – tai gali būti pirmas signalas apie inkstų naviką.

Vaizdiniai ir biopsijos tyrimai

Pagrindinį vaidmenį nustatant diagnozę atlieka echoskopija, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimai – jie padeda pamatyti naviko dydį, vietą, ar liga išplitusi į kaimyninius audinius (pavyzdžiui, antinksčius ar limfmazgius). Jei reikia, imama biopsija – plona adata paimamas nedidelis inksto audinio mėginys mikroskopiniam ištyrimui. Biopsija padeda tiksliai nustatyti naviko tipą bei įvertinti jo agresyvumą.

Ligos stadijos

• 1 stadija – navikas lokalizuotas tik inkste, ne didesnis nei 7 cm.
• 2 stadija – navikas viršija 7 cm, bet vis dar neišplitęs už inksto.
• 3 stadija – navikas pažeidė aplinkinius audinius (pvz., antinksčius).
• 4 stadija – vėžys išplitęs į kitus organus ar kūno vietas.

Gydymo galimybės

Svarbiausias gydymo metodas – chirurginis naviko šalinimas. Priklausomai nuo situacijos, šalinama naviko pažeista inksto dalis, visas inkstas ar atliekama platesnė operacija pašalinant ir aplinkinius audinius bei limfmazgius. Jei pašalinamas tik vienas inkstas, žmogus gali toliau gyventi normalų gyvenimą. Tačiau praradus abu inkstus, reikalinga nuolatinė dializė.

• Dalinė nefrektomija – šalinama tik naviko pažeista inksto dalis.
• Pilna nefrektomija – pašalinamas visas inkstas.
• Radikali nefrektomija – pašalinamas visas inkstas bei aplinkiniai audiniai ir limfmazgiai.

Kiti gydymo būdai: spindulinė terapija, chemoterapija, imunoterapija ar taikinių terapija naudojami pagal ligos stadiją, vėžio tipą ir paciento būklę. Sudėtingesniais atvejais skiriamas gydymas, nukreiptas ir į metastazes kituose organuose. Individualiai parenkamos vaistų schemos, kurios stabdo vėžinių ląstelių augimą arba stiprina paciento imunitetą.

Dalinant gydymo strategiją, atsižvelgiama į visus svarbius veiksnius – ligos išplitimą, auglio tipą, paciento amžių, bendrą sveikatos būklę. Taip pat svarbu palaikyti organizmo mitybą, kraujospūdį, kartais prireikia specialių vaistų ar papildomo simptominio gydymo.

Santrauka

Inkstų ląstelių karcinoma – dažniausia piktybinė inkstų liga, kurios eiga ir požymiai labai įvairūs. Didžiausią riziką sirgti turi rūkantys, antsvorio turintys žmonės bei tie, kurie ilgą laiką kontaktuoja su toksiškomis cheminėmis medžiagomis, taip pat turintys inkstų vėžio atvejų šeimoje. Ankstyvą diagnozę užtikrina echoskopija, kompiuterinė tomografija, biopsija ir kraujo bei šlapimo tyrimai. Svarbiausias gydymo būdas yra operacija, kurią dažnai gali papildyti kitos šiuolaikinės terapijos. Rūpindamiesi savo inkstais ir vengdami žinomų rizikos veiksnių, galite sumažinti tikimybę susirgti šia rimta liga.