Kas yra smegenų sutrenkimas?

Galvos smegenų sukrėtimas yra dažnai pasitaikantis galvos traumos tipas, kuris kyla dėl stipraus smūgio ar kratymo, pavyzdžiui, sportuojant arba patyrus nelaimingą atsitikimą. Tokios traumos metu smegenys staigiai juda kaukolės viduje, o tai gali pažeisti smegenų ląsteles ir sukelti cheminius pokyčius smegenyse. Net ir nedidelis smegenų sukrėtimas reikalauja rimto požiūrio bei stebėsenos.

Galimi galvos smegenų sukrėtimo tipai

Anksčiau galvos smegenų sukrėtimai buvo klasifikuojami pagal jų sunkumą, tačiau ekspertams dažnai būdavo sunku tiksliai įvertinti kiekvienos pakopos skirtumus. Dabar vis dažniau skiriamas dėmesys sukrėtimo požymiams ir tai, kur smegenys patiria didžiausią poveikį.

Pavyzdžiui, regos sukrėtimas pasireiškia sunkumais skaityti ar žiūrėti į ekraną, o kaklo srities sukrėtimas gali sukelti kaklo skausmus ar dažnesnius galvos skausmus.

Sukrėtimo požymiai ir simptomai

Po galvos smegenų sukrėtimo simptomai gali būti įvairūs. Jie dažnai pasireiškia kiek kitokiu intensyvumu, priklausomai nuo to, ar sukrėtimas lengvas, ar stipresnis:

• Neryškus matymas
• Galvos skausmas
• Galvos svaigimas
• Bendras silpnumas ar nuovargis
• Nuotaikų svyravimai
• Trumpalaikis sąmonės netekimas (nebūtinai pasireiškia)

Stipresnių smegenų sukrėtimų arba sunkesnių TBI požymiai gali būti:

• Vėmimas ar pykinimas
• Judesių koordinacijos sutrikimai
• Pastovus ar stiprėjantis galvos skausmas
• Pakitusio dydžio vyzdžiai
• Spazmai arba traukuliai

Kaip atpažinti smegenų sukrėtimo simptomus?

Žmogus, patyręs smegenų sukrėtimą, gali jausti:

• Sunku susikaupti
• Svaigulį
• Padidėjusį mieguistumą ar nuovargį
• Galvos skausmus
• Pykinimą ar vėmimą
• Jausmą, „kad nesate savimi“
• Padidėjęs jautrumas šviesai arba triukšmui

Kiti asmenys gali pastebėti:

• Trūksta atminties apie įvykį prieš ar po traumos
• Netvirtus ar nekoordinuotus judesius
• Sunkumus vykdant įprastas užduotis
• Pakitusį elgesį ar nuotaiką
• Sąmonės praradimą

Kada būtina skubi medicininė pagalba?

Simptomai, kurie reikalauja įvertinti specialistų, yra:

• Nors sekundės trukmės sąmonės netekimas
• Sumaištis ar nesiorientavimas
• Spazmai ar traukuliai
• Didelis mieguistumas
• Pykinimas, vėmimas
• Šlubavimas ar neįprastas silpnumas
• Paini ar sulėtėjusi kalba

Jei tokių požymių nėra, svarbu keletą dienų stebėti žmogų dėl naujų arba stiprėjančių nusiskundimų, o atsiradus naujiems simptomams – nedelsti ir kreiptis pagalbos.

Kiek laiko trunka smegenų sukrėtimas?

Dažniausiai daugumai žmonių simptomai palengvėja per dvi–tris savaites nuo traumos. Vidutinis atsistatymo laikotarpis – apie 10 dienų, tačiau kai kuriems simptomai gali užsitęsti ir kelis mėnesius.

Jeigu simptomai neišnyksta ar grįžta pradėjus įprastą veiklą, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Kartais, ypač jei asmuo patiria antrą smegenų sukrėtimą per trumpą laiką, rizika ilgalaikių pasekmių labai padidėja.

Ilgalaikiai padariniai ir potrauminis sindromas

Kai simptomai nepraeina per kelias savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui, diagnozuojamas potrauminis sindromas. Tokia būklė gali būti nustatyta, jeigu skundai užtrunka daugiau nei mėnesį ar du.

• Nenutrūkstantys galvos skausmai
• Galvos svaigimas
• Išsekimas
• Miego sutrikimai arba padidėjęs mieguistumas
• Nesugebėjimas susikaupti
• Nerimo ar depresijos požymiai
• Dirglumas

Šią būklę galima ir reikia gydyti, todėl jei potrauminio sindromo požymiai ilgai neišnyksta, verta kreiptis į specialistą.

Kaip nustatoma smegenų sukrėtimo diagnozė?

Konkretus testas, kuris neabejotinai patvirtintų smegenų sukrėtimą, neegzistuoja. Gydytojai remiasi pokalbiu apie simptomus, praeities įvykius bei papildomus tyrimus, jei reikia atmesti rimtesnes traumas.

• Galimos galvos smegenų nuotraukos – KT arba magnetinis rezonansas
• Jėgos ir pusiausvyros patikrinimas
• Refleksų tyrimas
• Koordinacijos ir atminties patikros testai
• Neuropsichologiniai vertinimai (galvojimo ar atminties funkcijoms įvertinti)

Sportuojantys dažnai vertinami pagal standartizuotas schemas, pavyzdžiui, SCAT testą, kuris padeda įvertinti atminties, pusiausvyros, judesių kontrolės požymius.

Gydymo principai

Pagrindinis gydymo tikslas – kokybiškas poilsis. Svarbu vengti fizinio krūvio, atidėti darbus, riboti naudojimąsi elektroniniais prietaisais, kuo mažiau skaityti ar žiūrėti į ekranus. Per didelis protinis darbas taip pat gali prailginti gijimą.

Vaikams dažnai rekomenduojama keletą dienų praleisti pamokas ir neatnaujinti sporto treniruočių. Grįžimas į įprastą veiklą vyksta palaipsniui – nuo lengvos mankštos iki visiško susijungimo su komanda ar aktyvių rungtynių.

Prieš sugrįžtant prie įprasto gyvenimo tempo būtina dar kartą pasitarti su gydytoju. Tai ypač svarbu, jei simptomai neišnyksta arba atsinaujina.

Miego svarba sveikimui

Miegas tampa dar aktualesniu sveikimo etapu. Smegenų sukrėtimas gali sutrikdyti užmigimą, todėl verta laikytis kelių naudingų patarimų:

• Eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kasdien
• Prieš miegą sukurti raminančią rutiną: pavyzdžiui, klausytis muzikos, vengti ekranų
• Nevartoti kofeino vakare
• Skirti sau pakankamai laiko naktiniam poilsiui

Paaugliams ypač svarbu miegoti apie devynias valandas per parą, o suaugusiems – bent septynias.

Kaip vyksta sveikimas po smegenų sukrėtimo?

Sveikimas paprastai skirstomas į kelis etapus. Pirmasis – ūminis simptominis periodas – prasideda iškart po traumos ir trunka iki kelių dienų. Šiuo metu reikia kuo daugiau ilsėtis.

Vėliau pereinama prie laikotarpio, kai simptomai silpnėja ir pamažu grįžtama prie lengvų kasdienių veiklų. Pastarieji tyrimai rodo, kad švelnus fizinis aktyvumas, tarkime, pasivaikščiojimas, gali netgi padėti sveikti, tačiau būtina tai aptarti su gydytoju ir stebėti, kad nesustiprėtų simptomai.

Paskutinis etapas pasiekiamas tuomet, kai simptomai visiškai išnyksta – tuomet galima lėtai grįžti prie visų įprastų veiklų. Kiekvieno žmogaus gijimo kelias skiriasi, todėl gydytojo vertinimas yra svarbus kiekviename žingsnyje.

Smegenų sukrėtimo prevencija

Kai kurios organizacijos yra sukūrusios aiškias grįžimo į sportą po smegenų sukrėtimo rekomendacijas. Taikomas laipsniškas krūvio didinimas: pradedama nuo poilsio, vėliau pereinama prie lengvos aerobinės veiklos, tolimesni žingsniai – sportui būdingi pratimai, saugios pratybos be kontakto, vėliau kontaktinė veikla ir galiausiai – grįžimas į varžybas.

Saugos priemonių, pavyzdžiui, papildomų apsaugų ant šalmų ar kitų inovatyvių prietaisų, naudojimas yra nuolatos tobulinamas, nors tyrimų rezultatai dėl jų efektyvumo dar nėra vienareikšmiški. Tiek sporte, tiek kasdieninėje veikloje svarbiausia laikytis esamų rekomendacijų bei stengtis išvengti rizikingų situacijų.

Prognozė ir galimos pasekmės

Laikantis poilsio ir laipsniškai grįžtant prie įprastų veiklų, dauguma smegenų sukrėtimus patyrusių žmonių visiškai pasveiksta. Svarbu laikytis specialisto nurodymų per sveikimo laikotarpį. Daugkartiniai sukrėtimai gali padidinti ilgalaikių pasekmių riziką, todėl saugumas ir atidumas – ypač svarbūs.