Gelsvinės Dėmės Degeneracijos Tyrimai ir Diagnostikos Testai

Makulos degeneracija – tai dažna su amžiumi susijusi akių būklė, kuri ilgainiui sutrikdo centrinį regėjimą. Šis regėjimo praradimas vyksta pamažu, todėl ankstyva liga dažnai būna nepastebima. Laikui bėgant, žmogui tampa sunkiau aiškiai matyti – ypač skaitant, rašant ar atpažįstant veidus. Tiesa, visiškas aklumas pasitaiko retai, kadangi periferinis regėjimas dažniausiai išlieka.

Kada pravartu tikrintis dėl makulos degeneracijos?

Dėl šios ligos specialistai rekomenduoja pasitikrinti regėjimą bent nuo keturiasdešimties metų, net jei akys nerodo jokių problemų. Laikantis šių patarimų, galimas anksčiausias patologinių pakitimų nustatymas.

• 40–54 metų žmonėms, neturintiems rizikos veiksnių, rekomenduojama pilną akių apžiūrą atlikti kas dvejus–ketverius metus.
• 55–64 metų – bent kas vienerius–trejus metus.
• Vyresniems nei 65 metų – kas vienerius ar dvejus metus.

Šie intervalai padeda laiku pastebėti ligos pradžią ir išvengti didesnių regėjimo problemų vėliau.

Kaip diagnozuojama makulos degeneracija?

Nustatyti šią akių ligą padeda išsami akių apžiūra, kurią atlieka oftalmologas ar optometristas. Apžiūros metu gydytojas išplečia vyzdžius lašais, kad galėtų iš arčiau apžiūrėti akies dugną ir pačią makulą – vietą, svarbią centriniam regėjimui.

Tiriant akis gali būti atliekami šie tyrimai:

• Pagrindinė akių dugno apžiūra su specialiu prietaisu – oftalmoskopu – padeda įvertinti tinklainės ir makulos būklę.
• Retinos nuotraukos ir angiografija, kai į kraujotaką suleidžiama dažų ir stebimas jų judėjimas akyje, leidžia nustatyti pakitimus ar kraujagyslių pratekėjimo sutrikimus.
• Optinė koherentinė tomografija leidžia labai tiksliai įvertinti tinklainės sluoksnių pokyčius ir pamatyti atrofinius plotus ar skysčio sankaupas, kurie būdingi šios ligos atvejais.
• Tonometrija matuoja akispūdį – nors jis tiesiogiai su makulos degeneracija nesusijęs, tačiau padeda atmesti kitas regėjimo praradimo priežastis, pavyzdžiui, glaukomą.
• Auto–fluorescencijos metodas pasitelkia natūralią akių struktūrų švytėjimo savybę. Atrofijos pažeistos vietos neatspindi šviesos, todėl jas galima pastebėti.

Be to, gydytojas gali paprašyti pažiūrėti į Amslerio tinklelį – specialią kvadratų ir linijų lentelę, padedančią nustatyti regėjimo laukų pakitimus ir ankstyvus ligos požymius.

Kas yra makulos degeneracijos pradžia?

Ligos vystymosi pradžioje dažnai nėra jokių pastebimų simptomų. Visgi, vienas iš pirmųjų ženklų gali būti tiesių linijų iškraipymas (jos ima banguoti ar išsikraipo), vaizdo susiliejimas ar ploteliai, kuriuose vaizdas atrodo neaiškus. Ankstyvuose ligos etapuose gydytojas kartais pastebi gelsvus darinius (drūzenas) po tinklaine.

Kaip patiems pastebėti pirmuosius pokyčius?

Pastebėjus staigius regėjimo pokyčius, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Paprastas būdas stebėti savo regėjimą – namuose naudotis Amslerio tinkleliu.

• Padėkite lentelę gerai matomoje vietoje – ant šaldytuvo ar vonios veidrodžio.
• Laikykite ją 30–40 cm atstumu nuo akių ir užsidėkite akinius, jei jų reikia skaitymui.
• Vieną akį uždenk, o kita žiūrėk tiesiai į centrinį tašką – stebėk, ar kur nors linijos ima banguoti, trūkinėti ar tinklelio vietos atrodo išblukusios.
• Pakartokite tą patį su kita akimi.

Kilus menkiausių abejonių ar pokyčių tinklelyje, būtina nedelsti ir kreiptis į specialistus.

Kaip greitai progresuoja makulos degeneracija?

Ši liga vystosi etapais – ankstyva, tarpinė ir pažengusi. Dauguma žmonių didžiąją gyvenimo dalį išsaugo dalinį regėjimą, tačiau per laiką gali prarasti būtent centrinį matymą. Šoninis ir periferinis regėjimas dažniausiai išlieka net ir vėlyvose ligos stadijose.

Ką galima daryti, kad akys išliktų sveikos?

• Venkite rūkymo – tai vienas svarbiausių rizikos veiksnių.
• Kontroliuokite kraujospūdį.
• Rinkitės maistą, kuriame daug antioksidantų (žaliosios daržovės, uogos, citrusiniai vaisiai).
• Naudokite regėjimui skirtus maisto papildus, jei taip rekomenduoja gydytojas.
• Rinkitės lėtai virškinamus angliavandenius – jie palaiko tinkamą metabolizmą.
• Dėvėkite akinius nuo saulės, kurie apsaugo akis nuo UV spindulių.
• Reguliariai lankykitės akių patikrose, net ir nesant regos nusiskundimų.

Kada dažniausiai prasideda ši liga?

Makulų degeneracija dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 55 metų asmenims. Dėl šios priežasties prevencinė akių patikra vyresniame amžiuje tampa ypač svarbi.

Ar makulos degeneracija visuomet veda prie aklumo?

Nors ši liga gali gerokai pabloginti centrinį regėjimą, visiškas aklumas yra labai retas. Daugeliu atvejų žmogus išsaugo gyvenimui svarbų šoninį regėjimą.