Kas yra geltonosios dėmės degeneracija?

Amžiaus sukelta geltonosios dėmės degeneracija (dar vadinama AMD) – tai dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms diagnozuojama akių liga, dėl kurios ilgainiui silpsta regėjimas. Ji pažeidžia centrinę tinklainės dalį – geltonąją dėmę, kuri atsakinga už smulkios informacijos, spalvų ir detalių matymą. Nors AMD dažniausiai nepaveikia šoninio matymo, regėjimo kokybė centre gali palaipsniui blogėti, todėl tampa sunku skaityti ar atpažinti veidus.

Kas yra sausoji ir šlapioji AMD

Geltonosios dėmės degeneracija skirstoma į dvi pagrindines rūšis: sausąją (atrofinę) ir šlapiają (egzudacinę) AMD. Skirtingos formos yra susijusios su skirtingais regėjimo pokyčiais ir jų progresavimo greičiu.

Didžioji dalis, apie 80% visų atvejų, priskiriami sausajai AMD. Laikui bėgant, dėl šios ligos plonėja geltonosios dėmės audinys ir kaupiasi gelsvos riebalų bei baltymų sankaupos, vadinamos drūzomis. Ši forma progresuoja lėtai – kai kuriems žmonėms regėjimas suprastėja nežymiai, o kiti pastebi reikšmingesnius pokyčius.

Tuo tarpu šlapioji AMD išsivysto dėl naujų, nenormalių kraujagyslių atsiradimo po tinklaine. Jos dažnai pradeda tekėti, o dėl to susidaro randai, galintys rimtai paveikti regą. Šlapioji forma progresuoja žymiai greičiau ir dažnai aptinkama tik tada, kai sutrinka matymas.

AMD požymiai: kaip ją atpažinti

Simptomai priklauso nuo ligos formos ir stadijos. Pradiniame sausojo AMD etape žmogus gali nieko nejausti, tačiau vėliau išryškėja tokie požymiai:

• Neryškus matymas ar sunkumai matant prieblandoje
• Tamsios dėmės ar „spragos“ centrinėje regėjimo zonoje
• Spalvos gali atrodyti išblukusios
• Tiesios linijos gali pasirodyti kreivos ar banguotos

Šlapioji AMD dažnai pasireiškia staiga. Jos simptomai gali būti:

• Matymas prasčiau nei anksčiau, iškraipytos linijos
• Tuščios, neryškios vietos centrinėje regėjimo dalyje
• Dalinai prarandamas centrinis matymas

Kas lemia geltonosios dėmės degeneraciją?

AMD rizika didėja su amžiumi – ypač dažnai susirgimui gresia žmonės perkopę 75 metus. Tikslus ligos atsiradimo mechanizmas nenustatytas, tačiau žinomi veiksniai, kurie didina riziką susirgti:

• Vyresnis amžius
• Rūkymas
• Riebus, nesubalansuotas maistas
• Dažnas buvimas saulėje be apsauginių akinių
• Nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis
• Širdies ir kraujagyslių ligos
• Tolregystė
• Šviesi akių spalva
• Pernelyg didelis kūno svoris
• Šeiminis polinkis

Yra duomenų, kad AMD atsiradimui įtakos turi ir paveldimumas – liga dažniau pasireiškia šeimose. Kelios genetinės sritys siejamos su šiomis akių problemomis, tačiau jos gana įvairios ir neapsiriboja viena chromosoma ar genu.

Taip pat egzistuoja paveldimos ligos formos, kaip Stargardto liga, kai regėjimą lemia mutacijos tam tikrame gene. Ji dažniausia nustatoma jaunesniems asmenims ir pasireiškia centro regos praradimu.

Kaip diagnozuojama AMD?

Geltonosios dėmės degeneraciją dažniausiai pastebi akių gydytojas profilaktinės apžiūros metu. Ankstyviems pokyčiams stebėti dažnai taikomas Amslerio tinklas – tai paprastas testas, primenantis languotą popieriaus lapą su tašku viduryje. Jei linijos pradeda atrodyti banguotos, trūksta jų dalių ar matai dėmes, verta pasikonsultuoti su specialistu.

Norint tiksliau įvertinti AMD, galima atlikti šiuos tyrimus:

• Optinė koherentinė tomografija – padeda įvertinti vaizdus skersai tinklainės sluoksnių
• Akies kraujagyslių nuotraukos po dažo suleidimo į veną – leidžia nustatyti tekančius ar nesandarus kraujagysles
• Tyrimai, leidžiantys tiesiogiai matyti polinkį į paveldimas ligos formas

Gydymo galimybės

Gydymas priklauso nuo AMD formos. Sausajai AMD nėra veiksmingo metodo, kaip ją sustabdyti ar išgydyti, tačiau kai kurie maisto papildai, turintys antioksidantų ir mineralų (pvz., AREDS2 formulė), gali sulėtinti progresavimą. Rekomendacijos dėl papildų turėtų būti aptartos su gydytoju.

Šlapioji AMD gydoma vaistų injekcijomis, kurios stabdo nenormalių kraujagyslių augimą ir išsiskyrimą. Kartais taikoma šviesai jautrių vaistų ir lazerio terapija, padedanti sunaikinti pažeistas kraujagysles tinklainėje. Šlapiosios formos atveju svarbu laiku pradėti gydymą – taip galima sulėtinti regėjimo praradimą.

Kai kurie pacientai, susiduriantys su pažengusiu regėjimo silpnėjimu, raginami naudotis mažo regėjimo priemonėmis ar reabilitacijos paslaugomis, kad maksimaliai išnaudotų likusią regos funkciją.

Kaip sausasis AMD gali virsti šlapiuoju?

Sausoji ligos forma dažniausiai progresuoja lėtai, tačiau apie 10–15% žmonių gali susirgti ir šlapiąja AMD. Tai įvyksta, kai po tinklaine ima augti naujos kraujagyslės, kurios pradeda tekėti ir sukelia papildomą žalą. Dažniausiai tai nutinka tik vėlesnėse sausosios formos stadijose.

Ar liga progresuos, gali priklausyti ir nuo veiksmų kasdienybėje: riebus maistas, rūkymas, antsvoris bei aukštas spaudimas skatina perėjimą į agresyvesnę ligos formą.

Ką daryti, kad būtų išvengta AMD?

Nors visiškai išvengti AMD nėra paprasta, kai kuriuos rizikos veiksnius galima sumažinti. Pagrindinės prevencinės priemonės:

• Nerūkyti arba mesti rūkyti
• Rinktis visavertę, antioksidantų ir vitaminų C, E, cinko, karotenoidų turtingą mitybą
• Palaikyti sveiką kūno svorį ir mažinti cholesterolį
• Dėvėti gerus saulės akinius (ypač nuo 10 iki 16 val.) bei plačiabrylę skrybėlę
• Stebėti kraujospūdį ir širdies veiklą

Saulės ultravioletiniai spinduliai gali didinti akių ligų riziką, todėl verta riboti jų poveikį bei naudoti apsaugines priemones.

Gyvenimas sergant AMD

Jei regėjimas jau pažeistas, atstatyti jo pilnai nebeįmanoma. Tačiau net ir tuomet yra būdų, kaip prisitaikyti prie pasikeitusios regos. Specialistai rekomenduoja kreiptis į mažo regėjimo gydytoją, kuris padės rasti regėjimą stiprinančių prietaisų. Nors galbūt vėl negalėsite vairuoti ar skaityti smulkaus šrifto, kasdienę veiklą dažniausiai galima išsaugoti.

AMD perspektyvos ateityje

Šiuo metu AMD pagydyti neįmanoma, tačiau nuolat tobulinamos gydymo galimybės. Mokslininkai tiria būdus– nuo ląstelių implantavimo iki genų terapijos ar specialių mikroschemų, imituojančių regą. Dėl to ateityje atsiranda vis daugiau vilties panašių sutrikimų turintiems žmonėms. Svarbiausia – laiku pastebėti pokyčius ir pasinaudoti pagalba, kuri gali padėti kuo geriau išnaudoti likusį regėjimą.