Meningito tyrimas

Meningitas yra rimta būklė, reikalaujanti greito atpažinimo ir diagnozės. Norint nustatyti šią ligą, gydytojai taiko įvairius tyrimus: nuo išsamaus fizinio apžiūros iki laboratorinių tyrimų bei vaizdinių diagnostikos metodų.

Meningito simptomai

Meningito simptomai dažnai išryškėja staiga ir gali būti panašūs į kitų infekcinių ar neurologinių ligų požymius. Būdinga stipri galvos skausmas, kaklo sustingimas ar skausmas, karščiavimas, nugaros skausmai, pykinimas ar vėmimas, išbėrimas bet kurioje kūno vietoje, jautrumas šviesai, sąmonės sutrikimai, mieguistumas arba traukuliai. Kartais pasireiškia simptomai panašūs į gripo.

Kaip atpažįstamas meningitas

Pirmasis žingsnis – gydytojas detaliai išklauso simptomus ir ligos istoriją. Po to atliekama apžiūra, įskaitant specifinius testus, padedančius nustatyti galimus meningito požymius.

• Brudzinskio požymis: gulint gydytojas švelniai pakelia galvą – jei keliai ar klubai refleksiškai sulenkiami, testas laikomas teigiamu.
• Kernigo požymis: pacientas sulenkia koją klubo srityje stačiu kampu, gydytojas ją tiesina per kelį. Stiprūs skausmai rodo teigiamą testą.
• Kaklo raumenų rigidiškumas: kaklo judesių ribotumas, ypač lenkiant į priekį, gali būti galvos smegenų dangalų dirginimo ženklas.
• Išbėrimas: jei matomas bėrimas, gydytojas jį įvertina – kai kurie bėrimai būdingi meningitui.
• Regos nervo patinimas: atlikdamas akių dugno apžiūrą specialiu prietaisu, gydytojas gali pamatyti optinio nervo pabrinkimą, kuris kartais lydi sunkią meningito formą.
• Ausų apžiūra: dažniausiai vaikams, siekiant atmesti gretutines ausų infekcijas – pastebėjus išskyras ar uždegimo požymius, jos gali būti tiriamos laboratorijoje.

Laboratoriniai tyrimai

Diagnozei patvirtinti atliekama įvairių laboratorinių tyrimų. Esminis, patikimiausias metodas – juosmens punkcija. Tai procedūra, kurios metu iš stuburo kanalo apatinėje nugaros dalyje paimamas smegenų skysčio mėginys.

Juosmens punkcijos metu pacientas gulasi ant šono arba pasilenkia sėdėdamas – keliai pritraukiami prie krūtinės. Gydytojas dezinfekuoja odą ir įstumia ploną adatą, kad surinktų smegenų skystį. Dažnai išmatuojamas ir skysčio spaudimas.

Toliau gautas skystis siunčiamas į laboratoriją, kur tiriama baltymų, kraujo ląstelių, infekcinių sukėlėjų sudėtis. Tai leidžia nustatyti, ar uždegimą sukėlė bakterijos, virusai, grybai ar kiti veiksniai.

Meningito atveju papildomai atliekami:

• Kraujo tyrimas (bendras kraujo ląstelių kiekis gali rodyti padidėjusį baltųjų ląstelių kiekį, baltymų padidėjimą).
• Prokalcitonino kiekio tyrimas: padeda įvertinti, ar infekcija bakterinė, ar virusinė.
• Kraujo pasėlis: skirta išsiaiškinti ar kraujyje dauginasi bakterijos.

Vaizdiniai tyrimai

Smegenų uždegimui gali būti naudojama diagnostinė vizualizacija:

• Galvos smegenų KT arba MRT: leidžia įvertinti uždegimo židinius, aptikti komplikacijas (pavyzdžiui, edemą ar hidrocefaliją).
• Nugaros MRT: naudinga nugaros smegenų dangalų, navikų, kraujosruvų ar abscesų paieškai.
• Krūtinės rentgenograma: gali parodyti infekcijos židinius plaučiuose ar krūtinėje, kurie kartais susiję su meningito eiga.

Trumpa santrauka

Meningitas diagnozuojamas remiantis simptomais, gydytojo apžiūra, laboratoriniais ir vaizdiniais tyrimais, tačiau galutinį atsakymą pateikia tik juosmens punkcijos metu ištirtas smegenų skystis. Svarbu atpažinti ligos simptomus kuo anksčiau ir nedelsti kreiptis į gydytojus – taip galima išvengti rimtų komplikacijų.