Niežų nustatymas: kaip diagnozuojama ši liga

Niežų diagnozė dažniausiai remiasi aiškiais simptomais ir buvusiu kontaktu su užsikrėtusiu žmogumi. Papildomi laboratoriniai tyrimai tam tikrais atvejais padeda patikslinti diagnozę ar atmesti kitas odos ligas, tačiau dažniausiai specifiniai niežų požymiai – stiprus niežėjimas ir bėrimas – leidžia lengvai atpažinti šią infekciją.

Kaip patiems atpažinti niežus?

Pirmas žingsnis įtariant niežus – stebėti savo kūną ir pastebėti būdingus požymius. Net jei jums atrodo, kad neturėjote tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu, bet pasireiškė šie simptomai, svarbu kreiptis į gydytoją.

• Nenustygstantis niežulys: Itin stiprus niežtėjimas, kuris dažniausiai apima krūtinę, rankas, pirštus, kojas, lytinius organus ar krūtis.
• Bėrimas: Maži raudoni spuogeliai arba gumbeliai atsiranda tarp pirštų, ant riešų, alkūnių linkių, kelių, pažastyse ar ties juosmens linija. Veidas ir skalpas pažeidžiami itin retai.
• Takeliai (urvai): Odos paviršiuje pastebimos trumpų, vingiuotų ar S formos linijos – tai požymis, kad erkutė rausia tunelius.
• Odos pažeidimai, žaizdelės: Dėl nuolatinio kasymosi gali susidaryti žaizdos, o ilgesnį laiką varginant niežams – net atsirasti antrinė infekcija.
• Šašai, suragėjimas: Jei oda tampa stora, pilkšva, o paviršius trupinėja ir nesukelia didelio niežėjimo, gali būti vystosi apnašinis (Norvegijos) niežų tipas. Tokia forma labiau būdinga žmonėms su silpnesne imunine sistema, ir joje gali būti ypač didelė erkučių koncentracija.

Kaip niežai plinta?

Niežai greitai perduodami tiesioginio odos kontakto metu – pavyzdžiui, tarp šeimos narių, poroje ar per lytinius santykius. Įmanoma užsikrėsti ir per bendrus patalus arba minkštus baldus. Susirgus vienam šeimos nariui, gydymą tikslinga skirti visiems namų gyventojams.

Odos apžiūra pas gydytoją

Vizito metu gydytojas įvertina jūsų simptomus, ligos istoriją ir galimus rizikos veiksnius. Kartais naudojamas specialus optinis prietaisas – dermatoskopas, leidžiantis priartinti odos paviršių, apšviesti jį ir stebėti net sunkiai matomus urvus, erkutes ar jų kiaušinėlius.

Jei artimoje aplinkoje kažkas serga niežais, gydytojas gali rekomenduoti profilaktiškai gydytis net tada, jei simptomų dar nėra.

Sunkesniais ar netipiniais atvejais gali būti paskirti laboratoriniai tyrimai, padedantys tiksliau nustatyti infekciją.

Mikroskopinis tyrimas

Norint tiesiogiai išaiškinti niežinę erkutę, paimamas odos nubraukos mėginys: ant pažeistos vietos lašinamas mineralinis aliejus, tada mikroskopu ieškoma erkučių ar jų kiaušinėlių. Ne visada pavyksta jas aptikti – sėkmė priklauso nuo to, kiek erkučių yra odos paviršiuje ir ar pažeistas urvas nesunaikintas kasymo metu.

Diagnozuojant niežus svarbu žinoti, kad net ir neneradus erkučių mėginyje, gydymas gali būti skiriamas remiantis klinikiniais požymiais.

Rašalo testas

Paprastas būdas pamatyti erkučių išraustus urvus – atlikti vadinamąjį rašalo testą. Įtartiną odos plotą suteptama rašalu, po to paviršius nuvalomas spiritu. Po oda matoma banguota, rašalu nusidažiusi linija rodo, kur praėjo erkutė.

PGR tyrimas

Polimerazės grandininė reakcija (PGR) – tai pažangus genetinis tyrimas, kurio metu iš odos nubraukos galima nustatyti net labai mažus erkučių fragmentus. Šis metodas daugiausiai naudojamas tyrimuose ir kol kas klinikinėje praktikoje pritaikomas retai.

Odos biopsija

Kai išaiškinti diagnozės nepavyksta kitais būdais, retais atvejais atliekama odos biopsija – ištiriamas nedidelis odos gabalėlis po mikroskopu. Biopsija leidžia aptikti erkučių, kiaušinėlių, lervų ar jų išskyrų. Šis tyrimas taikomas tik tuomet, kai įprasti metodai neveiksmingi ar liga pasireiškia neįprastai.

Kitos galimos bėrimų priežastys

Niežai neretai painiojami su kitomis, į niežus panašiomis, bet neužkrečiamomis odos ligomis. Jei niežai supainiojami su kita liga ir nėra gydomi, erkutės spėja išplisti, todėl svarbu tinkamai nustatyti diagnozę.

• Vaistų ar maisto alergijos: Staiga išberia raudonomis, gumbuotomis dėmėmis, dažnai pasireiškia ir ant veido.
• Kontaktinis dermatitas: Reakcija dažniausiai atsiranda ten, kur oda palietė alergeną – stebima paraudusi, plokščia dėmė.
• Impetiga: Bakterinė odos infekcija, kuri sukelia atviras, dažnai pasikreivavusias ir apsinešusias žaizdeles.
• Egzema: Lėtinis odos uždegimas, kuriam būdingi maži, skausmingi spuogeliai, apjuosti paraudimu ir niežtintys.
• Psoriazė: Autoimuninė liga, dažniausiai pasireiškianti stambiais, šviesiais ir pleiskanotais niežtinčiais odos plotais.