Kaip gydomas ŽIV

Šiuolaikinė medicina leidžia žmonėms, gyvenantiems su ŽIV, gyventi visavertį ir ilgaamžį gyvenimą. Nors visiškai išgydyti šios infekcijos kol kas nėra įmanoma, ŽIV šiandien laikoma ilgalaike, valdomai kontroliuojama liga, o įvairūs antivirusiniai vaistai padeda efektyviai kontroliuoti virusą ir apsaugoti organizmą nuo komplikacijų.

Kaip veikia ŽIV ir kodėl svarbus gydymas

ŽIV pažeidžia imuninės sistemos pagrindinius kovotojus – CD4 T limfocitus. Šis virusas įsibrauna į ląstelę ir perima jos genetinę informaciją, paversdamas ją viruso dauginimo „fabriku“. Laikui bėgant, žūstant vis daugiau CD4 ląstelių, imunitetas silpnėja ir organizmas tampa mažiau atsparus net įprastoms infekcijoms, kurios sveikam žmogui būtų nebaisios. Negydant, imuninė gynyba prarandama beveik visiškai, o rizika sunkioms, gyvybei pavojingoms infekcijoms smarkiai išauga.

Gydymas antivirusiniais vaistais sustabdo viruso dauginimąsi. Šiuolaikiniai gydymo režimai padeda palaikyti viruso kiekį kraujyje nematomą (neaptinkamą), todėl organizmui virusas tampa minimaliai pavojingas. Taip pat tai smarkiai sumažina galimybę perduoti ŽIV kitiems žmonėms.

Antivirusinių vaistų poveikis ir deriniai

ŽIV gydymas visada remiasi kelių vaistų, vadinamų antiretrovirusiniais vaistais, deriniu. Jie blokuoja skirtingas viruso dauginimosi stadijas, todėl ŽIV netenka galimybių daugintis. Kartu naudojant kelis preparatus geriau užkertamas kelias vaisto atsparumui, kurį viruso pavienės atmainos gali pasiekti vartojant tik vieną vaistą (monoterapiją). Kombinacijos yra veiksmingesnės, mažina atsparumo vystymąsi ir užtikrina ilgalaikę ligos kontrolę.

Dažnai keli aktyvūs vaistai sujungiami į vieną tabletę – tai palengvina vartojimą ir padeda žmonėms laikytis gydymo režimo. Ypač svarbu nepraleisti nė vienos dozės, nes nereguliarus vartojimas dažnai lemia gydymo nesėkmę ir atsparių viruso atmainų atsiradimą.

Kada pradėti gydymą ir kaip jis parenkamas?

Geriausia pradėti gydymą iškart po diagnozės – tai padidina gyvenimo trukmę ir sumažina komplikacijų riziką. Prieš skirdamas vaistus, gydytojas paskiria specialius kraujo tyrimus: nustatomas CD4 ląstelių kiekis (rodyklė, rodanti imuniteto stiprumą), tikrinamas viruso kiekis (virusinė apkrova), atliekami atsparumo vaistams tyrimai. Pagal šias išvadas parenkamas tinkamiausias vaistų derinys – dažniausiai kiekvienam žmogui individualiai.

Jei gydymas neveikia, gali būti, kad išsivystė atsparios viruso atmainos. Tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai, kartais virusas tiesiogiai išbandomas su skirtingais vaistais, ir parenkama nauja, veiksminga schema.

Kas atsitinka, jei vaistai nutraukiami?

Nutraukus gydymą, virusas vėl pradeda greitai daugintis. Antivirusiniai vaistai neužmuša viruso – jie tik sustabdo jo dalijimąsi ir saugo imuninę sistemą. Praleidžiant vaistus arba nutraukus gydymą, išauga atsparumo rizika ir gydymas gali tapti neveiksmingas.

Alternatyvios galimybės ir jų ribotumas

Nėra jokių papildų, natūralių preparatų ar procedūrų, kurios galėtų pakeisti antivirusinius vaistus ar sustabdyti ŽIV vystymąsi. Tačiau kai kurie be recepto parduodami medikamentai gali padėti sušvelninti viruso ar gydymo sukeltus simptomus. Pavyzdžiui:

• Kapsaicino tepalai (gali sumažinti periferinės neuropatijos simptomus)
• Antioksidantų papildai (galimai mažina žalingus oksidacijos procesus kūne, tačiau neturi tiesioginės įtakos infekcijai)
• Kalcis ir vitaminas D (vartojami siekiant stiprinti kaulus, nes ilgalaikė infekcija gali mažinti kaulų tankį)

Norint išvengti galimo šalutinio poveikio ar vaistų sąveikos, verta pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti papildomus preparatus ar alternatyvias terapijas. Kai kurie žmonės vartoja meditaciją, jogą, medicininę marihuaną ar kitus panašius metodus – jie gali padėti sumažinti stresą, skausmą ar kitus simptomus, bet negali išgydyti infekcijos ar pakeisti pagrindinio gydymo.

Gyvenimo būdas ir bendros sveikatos rekomendacijos

Ilgalaikė ŽIV kontrolė priklauso ne tik nuo vaistų, bet ir nuo kasdienės gyvensenos. Sveika dienotvarkė, rūpinimasis savimi, reguliarios gydytojo konsultacijos padeda užtikrinti, kad gydymas bus sėkmingas. Štai keletas kertinių rekomendacijų visiems, sergantiems ŽIV:

• Meskite rūkyti
• Būkite fiziškai aktyvūs
• Ribokite alkoholį
• Venkite sočiųjų riebalų, raudonos mėsos, cukraus ir stipriai apdoroto maisto
• Atlikite profilaktinius tyrimus dėl vėžio
• Pasiskiepykite pagal gydytojo rekomendacijas
• Reguliariai apsilankykite pas sveikatos priežiūros specialistą

ŽIV sergantiems žmonėms dažniausios mirties priežastys šiais laikais yra širdies ligos, vėžys ar kepenų ligos, todėl bendra savijauta ir prevencija – ypač svarbūs. ŽIV sukelia tam tikrą ilgalaikį uždegimą kūne, todėl šios ligos išsivysto anksčiau nei tiems, kurie neturi ŽIV.

Vakcinacija ir prevencijos priemonės

Daugelis profilaktinių vakcinų rekomenduojamos visiems, gyvenantiems su ŽIV. Tai padeda sumažinti riziką susirgti kai kuriomis ligomis, kurioms ŽIV sergantieji yra jautresni. Dažniausiai rekomenduojamos vakcinos nuo hepatito A ir B, žmogaus papilomos viruso, gripo, pneumokokinės infekcijos ir juostinės pūslelinės.

Gydymo tikslai ir gyvenimo trukmė

Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti viruso kiekį iki nematomo lygio. Taip neleidžiama ligai progresuoti, apsaugoma nuo sunkių infekcijų ir pailginamas gyvenimas. Jei gydymas pradedamas laiku ir jo laikomasi, gyvenimo trukmė gali būti panaši į žmonių, nesergančių ŽIV, o vaistai padeda apsisaugoti nuo sunkių susirgimų bei užkerta kelią viruso plitimui.