Greivso ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Graves liga – tai dažniausia priežastis, dėl kurios skydliaukė ima gaminti per daug hormonų, o kitaip tariant, vystosi hipertireozė. Šiai autoimuninei ligai būdinga, kad organizmo imuninė sistema klaidingai puola skydliaukę. Tokia būklė paprastai išsivysto nulemta daugelio veiksnių: paveldimumo, mus supančios aplinkos, gyvenimo būdo ir kitų.

Pagrindinės priežastys

Nors kai kurie žmonės suserga Graves liga neaišku kodėl, dažniausiai prisideda keli pagrindiniai faktoriai. Tai – genų ypatumai, aplinkos įtaka bei tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai.

Genetika ir paveldimumas

Ilgalaikių tyrimų rezultatai rodo, kad didžiausią įtaką Graves ligos išsivystymui turi paveldimumas: jei šeimos nariui buvo ši diagnozė, kitam šeimos nariui rizika gerokai išauga. Manoma, kad net apie 75–80 % šios ligos atvejų nulemia genetiniai veiksniai. Tačiau atsakingas ne vienas konkretus genas – čia svarbi visa grupė genų, reguliuojančių tiek imuninės sistemos veiklą, tiek specifinius skydliaukės baltymus.

• Imuninei sistemai svarbūs genai: jie kontroliuoja, kaip organizmas reaguoja į svetimus baltymus, ir dalis jų siejama su padidėjusia Graves ligos rizika (pvz., HLA, CD25, CD40, CTLA-4, FOXP3).
• Skydliaukės funkcijos genai: šie genai daro įtaką pagrindinių skydliaukės hormonų gamybai (tai TSHR, Tg).
• Modifikatoriai: kai kurie genai lemia kitų genų veiklą ir taip pat prisideda prie polinkio sirgti šia liga.

Vis dėlto ne kiekvienas žmogus, turintis genetinį polinkį, susirgs Graves liga. Dažnai prireikia papildomo „paleidiklio“ – tam tikrų aplinkos veiksnių, kad liga iš tikrųjų prasidėtų.

Aplinkos poveikis

Įvairūs išoriniai veiksniai gali paskatinti imuninės sistemos sutrikimus ir sukelti autoimuninį skydliaukės uždegimą. Tarp tokių veiksnių dažniausiai minimi:

• Virusinės infekcijos
• Kontaktas su radiacija
• Cheminės medžiagos ar toksinai (pavyzdžiui, tam tikri herbicidai ar sunkieji metalai)

Rizikos veiksniai, susiję su gyvenimo būdu

Tam tikros gyvenimo aplinkybės ar įpročiai didina riziką susirgti Graves liga:

• Lytis: moterys ši liga serga net 7–8 kartus dažniau nei vyrai.
• Amžius: dažniau nustatoma jaunesniems nei 40 metų žmonėms.
• Autoimuninės ligos: jei sergate kitais autoimuniniais sutrikimais (pvz., I tipo cukriniu diabetu ar reumatoidiniu artritu), rizika išauga.
• Rūkymas: tabako vartojimas susijęs su didesniu šios ligos pavojumi.
• Nėštumas: po gimdymo rizika laikinai padidėja net septynis kartus.
• Didelis jodo kiekis maiste: perdėtas jodo vartojimas (pvz., valgant daug jūros gėrybių ar dumblių) gali būti žalingas žmonėms, turintiems polinkį į šią ligą.
• Vitamino D trūkumas: žemas šio vitamino kiekis kraujyje siejamas su Graves liga.
• Stresas: kai kurių tyrimų duomenimis, stiprus ar ilgalaikis emocinis stresas gali paskatinti ligos pradžią.

Apibendrinimas

Graves liga yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė pradeda gaminti pernelyg daug hormonų. Sirgti šia liga gali bet kas, tačiau stipriai prisideda genetinis paveldimumas. Teigiama, kad šeimos istorija paaiškina apie 79 % susirgimų rizikos.

Aplinkos sąlygos, tokios kaip virusinės infekcijos, kontaktas su radiacija ar tam tikrais toksinais, taip pat svarbios. Riziką didina žalingi įpročiai, netinkama mityba, vitamino D trūkumas ar padidėjęs stresas, ypač jei žmogus turi paveldėtą polinkį.

Nors Graves liga reikalauja gydymo, daugelis žmonių su šiuo sutrikimu gali gyventi visavertį gyvenimą. Jei jaučiate simptomus, verta pasitarti su gydytoju.