Tulžies pūslės ligų priežastys ir rizikos veiksniai

Tulžies pūslės ligos – tai įvairūs sveikatos sutrikimai, paveikiantys tulžies pūslę. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios ir retesnės šių ligų priežastys, rizikos veiksniai bei kiti svarbūs aspektai, padedantys suprasti, kaip vystosi tulžies pūslės problemos.

Dažniausios priežastys

Pagrindinė tulžies pūslės ligų priežastis – tulžies akmenys. Jie susidaro, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose pradeda formuotis kristalai iš cholesterolio ar bilirubino, medžiagų, susidarančių organizmo medžiagų apykaitoje. Daugeliu atvejų akmenys susiformuoja dėl pernelyg didelės cholesterolio koncentracijos tulžyje – tuomet organizmas nebegali jo tinkamai ištirpdyti.

Tulžies pūslė yra mažas, kriaušės formos organas po kepenimis, kaupiantis tulžį, reikalingą riebalų ir vitaminų virškinimui. Kai šiame organe cholesterolio kiekis viršija galimybes ištirpdyti, pradeda kauptis akmenys. Dėl pigmentinių akmenų susidarymo dažniausiai kalti padidėjęs bilirubino kiekis, pasitaikantis esant tam tikroms ligoms, pavyzdžiui, cirozei ar pjautuvinių ląstelių anemijai.

Kai kada akmenys susidaro ir dėl netinkamai išsituštinančios tulžies pūslės, kai tulžis užsistovi.

Rizikos veiksniai

• Moteriška lytis
• Vyresnis nei 40 m. amžius
• Nėštumas
• Antsvoris ar nutukimas
• Daug cholesterolio, rafinuotų angliavandenių (pvz., balta duona), sočiųjų riebalų (pvz., sūris, sviestas, raudona mėsa) turinti mityba
• Nedidelis fizinis aktyvumas
• Greitas svorio sumažėjimas
• Tam tikros ligos (diabetas, metabolinis sindromas, cirozė, Krono liga, cistinė fibrozė, pjautuvinių ląstelių liga, stuburo pažeidimai)
• Hormonų preparatai, kurių sudėtyje yra estrogeno, įskaitant kontraceptikus bei pakaitinę hormonų terapiją
• Kiti vaistai, tokie kaip oktreotidas, ceftriaksonas, kai kurie diuretikai

Reti tulžies pūslės ligų atvejai

Be akmenų, tulžies pūslės problemas gali sukelti ir kitos, retesnės priežastys. Pavyzdžiui, ūminis tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas) dažniausiai prasideda, kai akmuo užkemša tulžies pūslės lataką. Tuomet pasireiškia pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas ar apetito sumažėjimas. Paprastai taip pat padidėja baltųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje.

Tačiau tulžies pūslės uždegimas gali išsivystyti ir be akmenų (akalculinis cholecistitas). Ši būklė dažniau pasitaiko sunkiai sergantiems pacientams ir dažnai susijusi su sutrikusia tulžies pūslės kraujotaka ar užsistovėjusia tulžimi. Šis uždegimas dažniau išsivysto rimtai sergantiems žmonėms – pavyzdžiui, sergantiems onkologinėmis, širdies ar inkstų ligomis, po didesnės traumos ar infekcijos, taip pat tiems, kurių imunitetas silpnesnis, po daugelio kraujo perpylimų ar ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos.

• Sunki liga (pvz., leukemija, širdies ligos, sunki inkstų liga, vaskulitas)
• Nusideginimai, didelės traumos
• Pogimdyminis laikotarpis
• Imuninės sistemos nusilpimas
• Didelės infekcijos
• Vien intraveninė mityba
• Kai kurie vaistai (ypač stiprūs skausmą malšinantys)

Biliardinė diskinezija

Biliardinė diskinezija – tai funkcijos sutrikimas, kai dėl netinkamo Oddi rauko darbo periodiškai užkertamas kelias normaliai tulžies tėkmei. Dėl to žmogus jaučia buką skausmą pilvo viršutinėje dešinėje ar centrinėje dalyje. Kartais pilvo echoskopijos metu matomas išsiplėtęs tulžies latakas, o tikslią diagnozę galima nustatyti specialiu slėgio matavimo tyrimu – Oddi manometrija. Gydymui kai kuriais atvejais atlikta endoskopinė procedūra, kurios metu pašalinamas sutrikęs raukų darbas.

Diskinezijos priežastys nėra aiškios. Pastebėta, kad ši būklė dažniau pasireiškia netekus tulžies pūslės, tačiau dauguma žmonių po šios operacijos jaučiasi gerai.

Funkcinis tulžies pūslės sutrikimas

Ši diagnozė nustatoma tada, kai žmogus jaučia tipinius tulžies kolikos simptomus (skausmą viršutinėje dešinėje arba vidurinėje pilvo dalyje), tačiau nei akmenų, nei Oddi rauko sutrikimo nerandama. Kraujo tyrimai ir pilvo echoskopija būna normalūs. Jei įtariama tokia būklė, dažnai atliekamas tulžies pūslės išsituštinimo tyrimas, kurio metu nustatomas jos ejekcijos (ištuštėjimo) procentas. Esant žemam rodikliui (mažiau nei 40 proc.), galima planuoti gydymą – dažniausiai tulžies pūslės šalinimą. Manoma, kad funkcinius sutrikimus gali sukelti virškinamojo trakto judrumo problemos.

Tulžies pūslės vėžys

Tulžies pūslės vėžys yra labai retas, bet pavojingas susirgimas. Jis pasireiškia, kai šiame organe nekontroliuojamai pradeda daugintis nenormalios ląstelės. Tulžies akmenys (ypač stambūs ir ilgą laiką esančius) ir lėtinis tulžies pūslės uždegimas laikomi pagrindiniais rizikos veiksniais auglių atsiradimui. Vis dėlto daugybė žmonių, turinčių tulžies akmenų, vėžio niekada nesusirgs.

• Moteriška lytis
• Vyresnis amžius
• Nutukimas
• Tam tikra etninė kilmė (pvz., Lotynų Amerikos, kai kurios vietinių tautų grupės)
• Lėtinis Salmonella Typhi bakterijos sukeltas uždegimas
• Pagaląsta tulžies latakų sandara ir cistos
• Polipai tulžies pūslėje

Kaip vystosi tulžies pūslės ligos

Dauguma tulžies pūslės sutrikimų kyla dėl akmenų, kurie susidaro užsistovėjus tulžiai ar padidėjus cholesterolio kiekiui. Akmenys sukelia ligai būdingus simptomus tada, kai užkemša tulžies lataką – tuomet žmogus patiria vadinamąją tulžies koliką, arba „tulžies pūslės priepuolį“.

Kepenų ligų įtaka akmenų susidarymui

Ligos, pažeidžiančios kepenis, sukelia padidėjusį bilirubino kiekį kraujyje. Dėl šios priežasties bilirubinas gali jungtis su kalciu ir sudaryti tamsios spalvos pigmentinius akmenis.

Tulžies pūslės uždegimas be akmenų

Kartais tulžies pūslės latakai gali būti užblokuoti ir be akmenų – tokiu atveju kalbama apie akalkulinį cholecistitą. Ši būklė dažniausiai kyla sunkiai sergantiems žmonėms, kuriems tulžies pūslės funkcija labai sumažėjusi. Sutrikus tulžies tekėjimui, ji tirštėja ir didėja spaudimas, o tai pakenkia tulžies pūslės ląstelėms dėl nepakankamos kraujotakos.

Rizikos veiksniai tulžies akmenų susidarymui

• Šeimos polinkis sirgti tulžies pūslės ligomis
• Antsvoris ar nutukimas
• Diabetas
• Kepenų ligos
• Nėštumas
• Kontraceptinės tabletės
• Greitas kūno masės sumažėjimas

Nėštumo ir hormonų įtaka

Vaisingumo laikotarpiu dėl estrogeno padaugėja cholesterolio, ypač „blogojo“ (MTL) frakcijos, todėl padidėja akmenų formavimosi rizika. Tas pats pasakytina apie moteris, vartojančias kontraceptines tabletes ar gaunančias estrogenų terapiją.

Ar akmenys padidina vėžio riziką?

Tulžies akmenys – pagrindinis tulžies pūslės vėžio rizikos veiksnys. Sergant lėtiniu uždegimu, dėl ilgalaikio pažeidimo ir ląstelių pokyčių gali susiformuoti piktybinis auglys. Daugeliui pacientų, kuriems diagnozuotas tulžies pūslės vėžys, kartu randama ir akmenų, tačiau reikėtų nepamiršti, kad akmenys daug dažnesni nei ši reta onkologinė liga.