Geografinės atrofijos simptomai

Geografinė atrofija – tai pažengusi sausos senatvinės geltonosios dėmės degeneracijos (SGDD) stadija, pasireiškianti centriniu aklumu arba tuščia vieta jūsų matymo centre. Nors ankstyvos stadijos dažnai lieka nepastebėtos, ligai progresuojant atsiranda įvairūs regėjimo sunkumai dėl šviesai jautrių tinklainės ląstelių nykimo.

Pagrindiniai simptomai

Kaip tiksliai pasireikš geografinės atrofijos simptomai, priklauso nuo to, kurioje tinklainės vietoje prasideda ląstelių nykimas ir kiek didelis pažeidimo plotas. Dažniausiai regėjimo pokyčiai paveikia centrinį matymą, tuo tarpu šoninis (periferinis) išlieka nepaliestas. Ankstyvoje ligos stadijoje simptomų gali visai nebūti, tačiau vėliau jie tampa ryškesni.

• Nepaaiškinamai trūkstamos vaizdo dalys: Pradžioje galite pastebėti, kad skaitydami praleidžiate raides ar žodžius, o žiūrėdami į žmogų nematote tam tikros veido dalies.
• Didesnis poreikis šviesai: Susilpnėjus kontrastiniam matymui, smulkioms užduotims atlikti namuose ar darbe ima reikėti stipresnio apšvietimo.
• Susilpnėjęs aštrus matymas: Tobulai matomos detalės nyksta – tampa sudėtinga užsiimti rankdarbiais, skaityti, gaminti maistą, atpažinti žmones iš veido.
• Pakeista spalvų paletė: Dėl tinklainės pakitimų spalvos atrodo blyškios ir ne tokios ryškios kaip anksčiau.
• Tamsus taškas ar šešėlis centre: Ligos eigai progresuojant, vis arčiau matymo centro atsiranda tamsi dėmė, kuri laikui bėgant didėja.

Rečiau pasitaikantys požymiai

Geografinė atrofija dažniausiai veikia centrinę tinklainės sritį, tad kraštinis matymas dažnai lieka sveikas. Vis dėlto, kartais pakitimai gali rastis ir periferijoje – tuomet tuščia ar tamsi matymo dalis atsiranda šonuose, o centrinis matymas išlieka geras. Kai kuriems žmonėms išsivysto vadinamasis Charles Bonnet sindromas, kuris pasireiškia regos haliucinacijomis dėl staiga užsitęsusio vaizdo trūkumo. Tai gali būti paprasti šviesos blyksniai ar net sudėtingi vaizdai, kartais – veidų iškraipymai. Šios haliucinacijos nėra susijusios su psichinėmis ligomis, dažniausiai jos praeina savaime.

Galimos komplikacijos

Nuolatinė stebėsena pas akių ligų specialistą yra ypač svarbi, nes liga gali progresuoti iki vadinamos drėgnos SGDD formos, kuriai prireikia skubaus gydymo. Taip pat naudinga konsultuotis su regos reabilitacijos specialistais dėl pagalbinių priemonių – jos padeda išlikti savarankiškiems ir toliau užsiimti mėgstamu hobiu ar kasdiene veikla.

Regėjimo praradimas gali turėti įtakos psichologinei savijautai – pasitaiko nerimo, liūdesio ar depresijos epizodų. Praktinė ir emocinė pagalba, užsiėmimai grupėje su likimo draugais ar bendri pomėgiai gali padėti palaikyti gerą nuotaiką ir savijautą.

Kada kreiptis į gydytoją

Pajutus pirmuosius regos pokyčius ar aptikus aklosios zonos požymių, vertėtų kuo greičiau pasirodyti akių sveikatos specialistui. Jei jau žinote savo diagnozę, reguliariai – mažiausiai kas šešis mėnesius – lankykitės pas gydytoją. Tik nuolatinė stebėsena leidžia laiku pastebėti pokyčius ir taikyti naujausius gydymo metodus arba gyvenimo būdo rekomendacijas, galinčias sulėtinti ligos progresavimą ir apsaugoti kitą akį.

Apibendrinimas

Iš pradžių geografinė atrofija gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Tolesnė eiga paliečia centrą – iš pradžių tenka ilgiau užsiimti detalėmis, reikia daugiau šviesos, susilpnėja gebėjimas kuo nors domėtis dėl ankstesnių įpročių pasikeitimo. Spalvos tarsi išblunka, o ilgainiui atsiranda tamsi dėmė matymo centre ar rečiau – šonuose.

Ligai progresuojant, ne tik regėjimas, bet ir emocinė sveikata gali susilpnėti. Dalyvavimas bendruomenėje, pokalbiai su kitais sergančiaisiais ar aktyvus laisvalaikis padeda išlaikyti teigiamą požiūrį. Nepamirškite – geografinė atrofija progresuoja lėtai, tad yra daugybė būdų ir pagalbinių priemonių, padedančių ilgiau išlaikyti nepriklausomumą ir regėjimo funkciją.