5 geografinių atrofijos priežastys ir rizikos veiksniai

Geografinė atrofija – tai pažengusi amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) stadija, kai miršta tinklainės ląstelės ir progresuoja regėjimo praradimas. Šia liga sergančiųjų skaičius nuolat auga. Tyrimai rodo, kad genetika gali lemti nuo pusės iki net 70% atvejų, tačiau didelę reikšmę turi ir amžius, gyvenimo būdo ypatumai bei sveikatos būklė.

Didžiausi rizikos veiksniai

Geografinė atrofija gali išsivystyti įvairių poveikių fone. Nors paveldimumas čia itin svarbus, riziką didina ir natūralus organizmo senėjimas, tam tikri sveikatos sutrikimai, mityba bei žalingi įpročiai. Laiku pastebėjus pirmuosius ligos požymius, galima išvengti sunkiausių regėjimo problemų.

Genetika: šeimos įtaka ligos vystymuisi

Daugiau nei trečdalis žmonių, kuriems nustatyta „sausoji“ AGDD forma, ilgainiui susiduria ir su geografinės atrofijos požymiais. Mokslininkai yra išaiškinę jau apie 20 genetinių variantų, susijusių su padidėjusia rizika – jie dažnesni tarp europiečių ir Azijos šalių gyventojų kilmės žmonių. Kai kurie jų reguliuoja imuninės sistemos veiklą, kiti – riebalų apykaitą ar ląstelių sveikatą, dar kiti – naujų kraujagyslių formavimąsi.

Paveldėtos savybės gali nulemti, kaip efektyviai akis apsaugo nuo uždegiminių procesų. Tam tikri genų pokyčiai spartina uždegimą ir žaloja tinklainę, todėl organizmas tampa jautresnis ligos progresavimui. Yra ir tokių genetinių variantų, kurie gali turėti apsauginį poveikį.

Sveikatos sutrikimai: kaip jie veikia tinklainės būklę

Neretai kartu su amžine geltonosios dėmės degeneracija pasireiškia ir kitos ligos, kurios spartina tinklainės ląstelių nykimą. Fotoreceptorius saugančių pigmentinių epitelio ląstelių pažeidimai, reguliariai patiriamas uždegimas gali smarkiai pabloginti regėjimą.

• Širdies ir kraujagyslių ligos
• Padidėjęs cholesterolio kiekis
• Diabetas
• Nutukimas
• Miego apnėja
• Padidinta skydliaukės veikla
• Katarakta ar operuota akis
• Iš prigimties prastesnis regėjimas
• Tam tikri vaistai, ypač naudojami dėl skydliaukės ar padidėjusio kraujospūdžio

Nors kai kurie tyrimai rodo, kad aukštas kraujospūdis gali būti rizikos veiksnys, duomenys nėra visiškai vienareikšmiai.

Amžius: pagrindinis ligos variklis

Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė susidurti su šia tinklainės liga. Po 50 metų rizika ženkliai didėja, tačiau dažniau ligos požymiai ryškėja tiems, kurie sulaukė aštuoniasdešimties ar daugiau. Etniniai veiksniai taip pat turi įtakos: baltaodžiai geografinę atrofiją patiria dažniau nei kitų rasių ar tautybių asmenys.

Rūkymas: didesnė rizika akims

Tabako vartojimas daugiau nei dvigubai padidina AGDD riziką – ypač „sausųjų“ tipų, iš kurių dažniausiai išsivysto geografinė atrofija. Tabako dūmuose esančios medžiagos kenkia akies ląstelėms, sukelia oksidacinį stresą ir uždegimą. Buvęs ar dabartinis rūkymas reikšmingai augina šios ligos tikimybę.

Aplinkos tarša ir ilgalaikis kontaktas su kietosiomis dalelėmis ore – dar vienas veiksnys, galintis būti toks pat svarbus kaip pats rūkymas.

Mityba ir vitaminai: svarbus vaidmuo ligos eigoje

Subalansuota mityba su pakankamu vitaminų kiekiu padeda lėtinti ligos progresavimą. Ypač svarbūs vitaminai C, E, D, cinkas, beta karotenas, liuteinas ir zeaksantinas. Mažas šių maistinių medžiagų kiekis didina riziką susirgti AGDD ar paskatinti jos pavojingą progresą.

• Žuvis, vaisiai ir daržovės bei pieno produktai stiprina akies audinius
• Omega-3 riebalų rūgštys gali būti naudingos
• Pernelyg daug sočiųjų riebalų ir riebios mėsos – kenksminga

Be to, ultravioletinių spindulių poveikis, pavyzdžiui, ilgas buvimas saulėje ar dirbtinėje šviesoje, gali paspartinti ligos eigą. Kai kurie vaistai didina akių jautrumą šviesai, todėl rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės.

Apibendrinimas

Geografinė atrofija išsivysto kaip pažengusi amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma ir sukelia regėjimo pablogėjimą. Dažniausiai tam įtakos turi genetika, tačiau nemenką vaidmenį atlieka ir amžius, sveikatos būklės, žalingi įpročiai bei mityba.

Svarbu žinoti savo rizikos veiksnius ir nedelsti pasirodyti sveikatos specialistams, pasireiškus regėjimo pokyčiams. Ankstyvas ligos nustatymas ir naujausi gydymo būdai padeda ilgiau išlaikyti gerą regėjimą.