Kas yra Peyronie liga?

Peyronie liga – gana dažna, tačiau ne visada atpažįstama vyrų sveikatos problema, kai varpa įgauna nenatūralų linkį. Šį pokytį sukelia po oda susidarę randiniai audiniai (plokštelės), dažniausiai atsirandantys ties varpos kūno ašimi. Liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus vyrams, tačiau gali paveikti ir jaunesnius. Nors ši būklė nepiktybinė, ji gali sukelti diskomfortą, lytinio gyvenimo sunkumų ir stipriai paveikti savijautą bei santykius.

Kaip atsiranda Peyronie liga?

Pagrindiniu ligos pradžios veiksniu laikomi pasikartojantys arba netikėti mechaniniai pažeidimai – pavyzdžiui, per aktyvų seksą ar fizinę veiklą. Šių smulkių traumų vietose varpos balzganajame dangale ima kauptis randinis audinys. Tarp veiksnių, kurie gali padidinti riziką susirgti Peyronie liga, – cukrinis diabetas, rūkymas ir nutukimas. Šie sveikatos sutrikimai gali bloginti kraujotaką ir lėtinti audinių gijimą, taip skatindami randėjimą.

Be to, ligos išsivystimui įtakos gali turėti genetiniai faktoriai, širdies ligos, žemas testosterono lygis ar kitų jungiamojo audinio ligų buvimas. Nors didžioji dalis atvejų fiksuojama vyrams nuo 50 metų, liga gali prasidėti ir jaunesniame amžiuje.

Kokie pagrindiniai simptomai?

Nedidelė varpos kreivė gali būti įgimta ir problemų nesukelti. Peyronie liga išsiskiria staigiu arba progresuojančiu linkiu, kuris gali būti nukreiptas į viršų, žemyn ar į šoną. Kreivė dažnai pasireiškia erekcijos metu, tačiau pastebima ir ramybės būsenoje. Kiti dažni požymiai:

• Kietas, aiškiai juntamas guzelis ties linkio vieta.
• Varpos ilgio sumažėjimas ar kūno susiaurėjimas židinio vietoje.
• Skausmingos erekcijos ir nemalonūs pojūčiai lytinio akto metu.
• Įsiskverbimo sunkumai dėl deformacijos.
• Sutrumpėjusi varpa, kai randinis audinys traukiasi.

Ligai progresuojant, dažnai išsivysto erekcijos sutrikimai. Tai nulemta dėl pablogėjusios kraujotakos varpoje ir raumenų funkcijos pažeidimų. Skaičiuojama, kad nuo 40 iki 60 procentų vyrų, turinčių Peyronie ligą, patiria tam tikro lygio erekcijos sutrikimus.

Svarbu paminėti ir psichologines pasekmes. Daugiau nei pusei patiriančių šią ligą kyla emocinių sunkumų: nerimas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir net depresija gali dar labiau sustiprinti erekcijos problemas bei įtakoti santykius.

Ligos eiga: ar tai visam laikui?

Nors dažniausiai Peyronie liga laikoma nuolatine būkle, simptomų intensyvumas nebūtinai išlieka pastovus – kai kuriems vyrams kreivumas ir skausmas su laiku mažėja, kitiems – lieka toks pats ar net stiprėja. Pirmuosius šešis–dvylika mėnesių liga dažnai progresuoja: atsiranda ar didėja linkis, juntamas skausmas, audiniai randėja. Po to paprastai prasideda lėtinė stadija, kuomet plokštelės sukietėja, skausmas gali praeiti, tačiau deformacija išlieka.

Pagal tyrimų duomenis, apie 12–13 proc. pacientų simptomai gali pagerėti, artimai pusei būklė stabilizuojasi, o likusiųjų – dažnai blogėja. Tai priklauso nuo individualių organizmo savybių, randų dydžio ir kitų veiksnių.

Kaip pasikalbėti apie ligą su gydytoju?

Pokalbis apie Peyronie ligos simptomus gali kelti gėdos ar nejaukumo jausmą, tačiau išsamus ir atviras bendravimas padeda anksčiau diagnozuoti problemą ir pradėti gydymą. Tai ypač svarbu, nes ankstyvas gydymas kai kuriais atvejais gali sustabdyti ligos progresiją ar net sumažinti poreikį chirurginei intervencijai.

Pasiruošimas konsultacijai labai svarbus: pagalvokite, kada prasidėjo pokyčiai, ar jaučiate skausmą, kaip stipriai keičiasi erekcija ar varpos forma. Jei nejauku kreiptis į šeimos gydytoją, galite rinktis vizitą pas urologą – šios srities specialistus, kurie padės pasirinkti tinkamiausią gydymo kelią.

Gydymo galimybės

Šiuo metu gydymui taikomos įvairios priemonės – nuo fizioterapijos iki chirurgijos. Konkretus būdas parenkamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, ligos stadiją ir asmens gyvenimo kokybę.

Konservatyvus gydymas

Ūminėje stadijoje, kol liga aktyvi, dažniausiai pasirenkamas gydymas be operacijos. Tuomet skiriama fizioterapija, pavyzdžiui, varpos traukos prietaisai, kurie laikui bėgant padeda sumažinti kreivumą ir kartais atkuria dalį prarasto ilgio. Traukos prietaisus rekomenduojama naudoti nuo pusvalandžio iki kelių valandų per dieną, mažiausiai pusę metų.

Taip pat taikomi vaistai, kurie leidžiami tiesiai į susidariusias plokšteles. Jie padeda išskaidyti ar suminkštinti rando audinį. Gydymo ciklas gali užtrukti kelias savaites ar mėnesius, dažnai derinamas su traukos terapija.

• Kolagenazės fermentai – laikomi veiksmingiausiais, jie gali sumažinti kreivumą trečdaliu.
• Verapamilis – vaistas, sulėtinantis kolageno formavimąsi randų vietose.
• Interferonas – baltymas, stabdantis rando audinių formavimąsi, tačiau gali sukelti stipresnių nemalonių reakcijų.

Kiti gydymo būdai, kaip vakuuminiai prietaisai, masažai ar varpos pratimai, šiuo metu neturi patikimo mokslinio pagrindo.

Chirurginės procedūros

Kai kreivumas itin didelis arba deformacija trukdo lytiniam gyvenimui, svarstomos chirurginės intervencijos. Dažniausiai taikomos trys pagrindinės procedūros:

• Plicacija – audiniai susiuvami vidinėje pusėje, priešingoje plokštelei, taip ištiesinant varpą. Šis metodas tinka mažesniam kreivumui.
• Graftų įsiuvimas – pažeista vieta atveriama, rando audiniai pašalinami ar prapjaunami, defektas užpildomas audinių „lopu“.
• Implantai – specialūs prietaisai, įstatomi į varpą erekcijai atstatyti ir formai pagerinti.

Taip pat gali būti svarstomas akustinės bangos gydymas, kuris, kaip manoma, mažina rando audinio tankį ir skausmą, tačiau įtaka pačiai deformacijai pagrįsta silpnai.

Peyronie ligos emocinis aspektas

Ši būklė dažnai paveikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir emocinę gerovę. Dažnai kyla savivertės, santykių, intymumo sunkumų. Tyrimai rodo, kad net 8 iš 10 žmonių jaučia emocinį diskomfortą, beveik pusę kamuoja depresija, o neretas patiria gilų santykių krizę.

Emocinė parama ir psichologinė pagalba šioje situacijoje yra svarbi gydymo dalis. Taikomos kognityvinės elgesio terapijos, porų konsultacijos, padedančios įveikti bendravimo, pasitikėjimo ar intymumo iššūkius.

Neretai poros, susidūrusios su šia liga, patiria sumažėjusį pasitenkinimą santykiais. Bendra edukacija, emocinis palaikymas bei seksologinė terapija padeda įveikti neigiamas emocijas ir stiprina tarpusavio ryšį.

Skausmo valdymas

Pirmosios ligos stadijos neretai lydi skausmas erekcijos metu arba net ir ramybėje. Laikui bėgant jis dažniausiai mažėja, tačiau prireikus galima imtis šių priemonių:

• Vartoti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, mažinančius skausmą (rekomenduojama tik retkarčiais).
• Šilumos terapija – šildyklė, šiltas kompresas ar vonia padeda pagerinti kraujotaką ir malšinti skausmą.
• Didelis kiekis lubrikanto – palengvina lytinį aktą, sumažina trintį ir nemalonius pojūčius.
• Bandykite įvairias lytines pozicijas, kurios nesukelia papildomo spaudimo.

Kasdienybė ir susitaikymas

Gydymo rezultatai dažnai reikalauja kantrybės, o lūkesčiai – realistiški. Svarbiausia – nuosekliai laikytis gydytojo rekomendacijų ir rūpintis fizine bei emocine sveikata. Sveika gyvensena ir atvira komunikacija su partneriu padeda mažinti stresą ir išlaikyti santykius tvirtus.

• Reguliariai skirkite dėmesio fiziniam aktyvumui – tai padeda mažinti kraujospūdį ir gerina nuotaiką.
• Subalansuota mityba, svorio kontrolė ir cukraus kiekio reguliavimas mažina riziką progresuojančiam ligos eigai.
• Meskite rūkyti bei venkite žalingų įpročių, jei kamuoja erekcijos sutrikimai.
• Mokykitės streso valdymo metodų, pavyzdžiui, meditacijos ar jogos.
• Pažinkite kitas intymumo formas, kurios gali padėti išlaikyti lytinį artumą su partneriu be skausmo ar baimių.

Jei jaučiate, kad nepavyksta susidoroti su emociniais sunkumais, nesidrovėkite kreiptis į psichologą ar seksologą – profesionali pagalba gali ženkliai pagerinti savijautą ir santykius.