Smegenų auglių priežastys ir rizikos veiksniai

Smegenų augliai yra sudėtingos ir dar vis ne iki galo ištirtos ligos. Nors pagrindinės priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios, žinoma, kad kai kurie rizikos veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti šia liga. Tai įvairūs aplinkos, genetiniai ir gyvenimo būdo veiksniai, kurių svarba gali skirtis priklausomai nuo auglio tipo bei asmens individualių ypatybių.

Rizikos veiksniai: kas didina smegenų auglio tikimybę?

Ne visi žmonės, turintys tam tikrų rizikos veiksnių, būtinai susirgs smegenų augliu. Taip pat daugelis susirgusiųjų neturi jokio aiškaus rizikos veiksnio. Dažniausiai ligos atsiradimui įtakos turi keli, tarpusavyje susiję veiksniai.

• Amžius: augliai dažnesni mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
• Lytis: apskritai smegenų augliai dažnesni asmenims, gimusiems vyriška lytimi, tačiau pavyzdžiui, meningiomos dažniau nustatomos moterims.
• Etninė kilmė ir gyvenamoji vieta: pastebėta, kad Šiaurės Europos gyventojai serga dažniau nei, pavyzdžiui, Japonijos gyventojai. Taip pat svarbus socioekonominis statusas. Kai kurie tyrimai parodė, kad vaikų, gimusių aukšto išsilavinimo motinoms, rizika šiek tiek didesnė.
• Spinduliuotė: radiacinė terapija gydant ar tyrimų metu, taip pat radiacijos poveikis dėl kitų priežasčių didina riziką. Dažniausiai antrinio vėžio požymiai atsiranda po 10–15 metų po gydymo.
• Kiti navikai praeityje: asmenys, anksčiau sirgę tam tikromis onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui, vaikystės vėžiu, leukemija ar limfoma, turi didesnę susirgimo tikimybę.
• Perteklinis svoris: antsvoris ir nutukimas siejami su šiek tiek didesne rizika susirgti.
• Epilepsija (traukulių ligos): yra aptikta sąsajų tarp traukulių ligų ir smegenų auglių, tačiau neaišku, kas buvo pirmiau – ar auglys padidino traukulių riziką, ar atvirkščiai. Kai kurie mokslininkai svarsto, ar tai nėra susiję su vartojamais vaistais.
• Kontaktas su pesticidais: namų ūkyje ar darbo aplinkoje su pesticidais susiduriantys asmenys, ypač vaikai ir jaunimas, susiduria su statistiškai didesne rizika.
• Darbo aplinkos faktoriai: kai kuriose profesijose didesnė tikimybė susirgti dėl kontakto su tam tikromis cheminėmis medžiagomis: pavyzdžiui, ugniagesiai, žemės ūkio darbuotojai, chemikai ar sintetinių gumos ir gumos gaminių gamybos darbuotojai.
• Imuninės sistemos sutrikimai: žmonės, susiduriantys su tam tikra imuniteto susilpnėjimo forma (pvz., sergantieji ŽIV), dažniau suserga smegenų augliais.

Veiksniai, kurių poveikis nėra visiškai aiškus

Tam tikros aplinkybės ar įpročiai gali turėti įtakos smegenų auglių rizikai, bet tyrimų rezultatai dar nėra pakankamai tvirti:

• Galvos traumos: nors kartais keliamos prielaidos, kad jos padidina pavojų, moksliniais tyrimais ryšys nepatvirtintas.
• Mityba: nėštumo metu motinos vartojami rūkytos ar sūdytos mėsos gaminiai gali būti susiję su didesne vėžio rizika, o pasyvus ar aktyvus vaisiaus kontaktas su nitratų ir nitritų turinčiais produktais gali prisidėti prie auglių išsivystymo. Priešingai, vaisiai, daržovės ir multivitaminų vartojimas nėštumo laikotarpiu siejami su sumažėjusia rizika vaikų smegenų augliams.
• Užkrečiamos ligos: vaikystėje persirgta vėjaraupiais gali sumažinti riziką, tačiau aiški sąsaja su kitais virusais, tokiais kaip Epšteino-Baro ar citomegalo virusas, dar nėra atrasta.
• Imuniteto ypatumai: suaugusiems, sergantiems alerginėmis ligomis (pavyzdžiui, atopiniu dermatitu), nustatyta mažesnė gliomos rizika.
• Žalingi įpročiai: rūkymas ir alkoholis neturi ryškaus poveikio smegenų augliams. Vieno seno tyrimo duomenimis, marihuanos vartojimas buvo siejamas su didesne rizika tam tikroms auglio formoms tarp moterų, bet ne vyrų.

Genetika ir paveldimumas

Paveldimumas gali turėti reikšmingą vaidmenį – apie 5–10 % smegenų auglių priskiriama genetiniam polinkiui. Jei artimieji giminaičiai (tėvai, broliai, seserys ar vaikai) yra sirgę šia liga, rizika padidėja daugiau nei du kartus. Taip pat egzistuoja retų genetinių sindromų, kurie smarkiai padidina tikimybę susirgti. Tarp jų: I ar II tipo neurofibromatozė, tuberozinė sklerozė, Li-Fraumeni, von Hipel-Lindau, Ternerio, Cowdeno, Turcot, Gorlin sindromai ir kt.

Gydymo galimybės

Pagrindinis gydymo būdas yra chirurginis auglio pašalinimas. Dažnai papildomai taikoma chemoterapija ir radioterapija. Konkretus gydymo planas priklauso nuo naviko rūšies, dydžio bei kitų individualių veiksnių. Kai kuriais atvejais taikomos naujesnės imunoterapijos arba augimo faktorių inhibitoriai, siekiant sustabdyti auglio ląstelių dauginimąsi.

Išgyvenamumo statistika

Kiekvieno paciento prognozės priklauso nuo įvairių aspektų: amžiaus, auglio rūšies ir stadijos. Skaičiuojama, kad penkerių metų išgyvenamumo rodiklis, įskaitant tiek piktybinius, tiek nepiktybinius smegenų auglius, siekia apie 75 %. Jei kalbame tik apie piktybinius auglius, šis rodiklis – 36 %.

Kodėl svarbu žinoti rizikos veiksnius?

Tikslios priežastys, kodėl išsivysto smegenų navikai, dažnai lieka neatskleistos, tačiau supratimas apie galimus rizikos veiksnius gali padėti rūpintis savo bei artimųjų sveikata. Svarbu atsiminti, kad niekas nėra kaltas dėl ligos atsiradimo, o palaikymas ir supratimas yra žymiai svarbiau nei galimų priežasčių ieškojimas.