Kaip nustatoma fibromialgija

Fibromialgija – sudėtinga diagnozuoti liga, nes jos tiksliai patvirtinti laboratoriniais ar vaizdiniais tyrimais kol kas nėra galimybės. Net ir nuolat jaučiant skausmą bei nuovargį, dauguma įprastų tyrimų rezultatų išlieka normalūs. Todėl nustatyti šį sutrikimą tenka vadinamuoju pašalinimo būdu – kruopščiai atmetant kitų galimų ligų tikimybę.

Diagnozės kelionė: kodėl ji sudėtinga?

Diagnozuojant fibromialgiją dažnai dalyvauja gydytojai reumatologai ar kiti patyrę specialistai. Jie vertina jūsų simptomus ir, svarbiausia, įsitikina, kad kitos ligos, galinčios paaiškinti jaučiamus požymius, yra atmetamos. Šis procesas gali užtrukti, nes keletas skirtingų ligų pasireiškia labai panašiai kaip ir fibromialgija.

Kokios ligos dažniausiai neatmetamos iš karto?

Prie galimų alternatyvų priskiriamos įvairios būklės: skydliaukės veiklos sutrikimai, išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, vilkligė, Parkinsono liga, PTSD, artritas ar net onkologinės ligos. Kiekviena jų turi panašių simptomų, pavyzdžiui, išplitusį skausmą, raumenų bei sąnarių sustingimą ar ilgalaikį nuovargį. Dažnai pacientams diagnozuojamos net kelios ligos vienu metu, tad norint išskirti fibromialgiją būtina itin atidžiai įvertinti visas galimas priežastis.

Diagnozės gairės: kaip gydytojai atskiria fibromialgiją?

Svarbiausias įrankis – atitiktis nustatytiems diagnostiniams kriterijams. Svarbi ne tik simptomų gausa, bet ir jų trukmė bei intensyvumas. Šiuo metu gydytojai remiasi specialia fibromialgijos nustatymo sistema, kurią sudaro du pagrindiniai įvertinimai: išplitusio skausmo indeksas (WPI) ir simptomų sunkumo skalė (SS).

Išplitusio skausmo indeksas

WPI – tai klausimynas, padedantis išsiaiškinti, kiek kūno dalių per pastarąją savaitę jautėte skausmą. Vertinama net 19 sričių nuo žandikaulių, pečių, rankų, nugaros, pilvo, klubų iki kojų. Už kiekvieną skausmingą zoną suteikiama vienas taškas, tad maksimali suma – 19.

Simptomų sunkumo skalė

Simptomų sunkumo skalė skirta įvertinti keturių pagrindinių simptomų sunkumą per praėjusią savaitę. Kiekvienas jų vertinamas nuo 0 (jokio simptomo) iki 3 (labai sunkus):

• Nuolatinis nuovargis
• Miego neatsigavimas
• Kognityviniai sunkumai (sukurti dėmesį, susipainiojimas, orientacijos sutrikimai)
• Kiti fiziniai pojūčiai (svaigulys, pykinimas, žarnyno veiklos sutrikimai, alpimas)

Bendrai SS skalėje galima surinkti iki 12 taškų.

Diagnozės patvirtinimo principai

Gydytojai, lygindami surinktus WPI ir SS balus, vadovaujasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis. Fibromialgija gali būti patvirtinta, jei atitinkate bent vieną iš šių sąlygų:

• WPI ne mažesnis nei 7, o SS ne mažesnis nei 5
• WPI nuo 3 iki 6, o SS – bent 9

Taip pat svarbu, ar simptomai tęsiasi bent tris mėnesius be pertraukos ir niekas kitas jų nepaaiškina. Tik tada gydytojas gali patvirtinti fibromialgijos diagnozę. Toliau kartu su gydytoju planuojamas gydymas ir pagalba siekiant pagerinti gyvenimo kokybę.

Kaip vertinama lėtinė skausmo zona?

Anksčiau fibromialgijos diagnostika rėmėsi „jautrių taškų“ metodu – skausmas turėjo būti jaučiamas mažiausiai 11 iš 18 specifinių kūno vietų, tokių kaip kaklas, pečiai, alkūnių išorinė pusė, klubai ar vidinės kelio pusės. Dabar daugiau dėmesio skiriama bendrai skausmo raiškai bei kitų simptomų visumai.

Ar yra tyrimų, kurie patvirtina fibromialgiją?

Nėra jokių laboratorinių ar vaizdinių tyrimų, kurie galėtų tiesiogiai diagnozuoti fibromialgiją. Visi kraujo ar rentgeno tyrimų rezultatai paprastai būna normalūs. Diagnozei pagrįsti gydytojai remiasi simptomų ištyrimu ir kitų ligų pašalinimu.