Sifilio simptomai

Skirtingoji yra lytiškai plintanti infekcija, galinti praeiti kelias skirtingas stadijas, kurių kiekviena pasižymi skirtingais simptomais. Kai kurie požymiai yra labai būdingi, tačiau nemaža dalis simptomų gali būti lengvai supainiojami su kitomis ligomis – būtent todėl sifilis dažnai pavadinamas „didžiuoju mėgdžiotoju“. Žemiau apžvelgiami skirtingi ligos etapai ir jų klinikiniai požymiai, taip pat komplikacijos, kurios gali pasireikšti naujagimiams, užsikrėtusiems šia infekcija iš motinos.

Sifilio stadijos

Sifilis vystosi etapais: kiekviena iš keturių stadijų turi savų simptomų ir rizikų. Kartais pasižymi akivaizdžiais ligos požymiais, kitais atvejais simptomai būna neryškūs arba visai nepastebimi.

Ankstyvasis sifilis

Ligos pradžia dažniausiai pasireiškia vos po kelių savaičių nuo užsikrėtimo. Šiai pirmajai stadijai būdinga neskausminga opa, dar vadinama šankeriu, kuri iškyla toje vietoje, kurioje bakterijos pateko į organizmą – neretai tai išorinių ar vidinių lytinių organų, burnos, tiesiosios žarnos arba išangės gleivinė. Pažeidimų gali būti vienas ar keli, dydis – nuo kelių milimetrų iki daugiau nei dviejų centimetrų. Šankeriai dažnai lieka nepastebėti, ypač jei yra makštyje ar tiesiojoje žarnoje. Šalia esančios limfmazgiai taip pat gali padidėti – taip organizmas gina save nuo infekcijos. Net jei gydymas nepradėtas, žaizda paprastai išnyksta savaime per tris–šešias savaites.

Antrinis sifilis

Negydoma pirminė infekcija pereina į antrinį etapą, kuris prasideda maždaug po keturių–dešimties savaičių nuo pirminių požymių atsiradimo. Dažniausiai liga pirmiausia pasireiškia bėrimu, kuris gali išplisti keliuose kūno vietose, būti labai ryškus arba vos pastebimas. Tipinis simptomas – rausvai rudos dėmės ant delnų ir pėdų.

Bėrimo forma įvairi: kartais jis panašus į dilgėlinę, kartais susidaro pūlinukai, retesniais atvejais – balzganos, karpas primenančios išaugos ant drėgnų kūno sričių, pavyzdžiui, kirkšnyse ar pažastyse. Galima netikėta plaukų slinkimo banga. Šiuo laikotarpiu pasitaiko ir kitų simptomų:

• Karščiavimas
• Gerklės skausmas
• Padidėję limfmazgiai
• Silpnumas
• Numetamas svoris
• Galvos ir sąnarių skausmai
• Raumenų maudimas

Simptomai dažnai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius, net jei žmogus nesikreipia į gydytoją. Įdomu tai, kad nemaža dalis žmonių nepamena turėję pirmąjį šankerį.

Latentinė stadija

Tylioji, arba latentinė, stadija – trečiasis sifilio etapas. Šiuo laikotarpiu ligos požymių dažniausiai nėra, tačiau infekcija vis dar egzistuoja organizme. Ši stadija skiriama į ankstyvąją, kuri trunka iki metų nuo pradžios, ir vėlyvąją – peržengus 12 mėnesių ribą. Vėlyvasis laikotarpis gali užsitęsti daug metų ar net dešimtmečius be aiškių ligos simptomų. Užsikrėtimo perdavimas kitam žmogui dažniausiai tikėtinas kol infekcija šviežia, tačiau ilgainiui rizika sumažėja.

Tretinis sifilis

Kai liga dar ilgai lieka negydoma, išsivysto vėlyvoji arba tretinė stadija. Ji gali pasireikšti po 10–30 metų ir reiškia rimčiausias komplikacijas. Tik daliai infekuotųjų (apie 15–40%) išsivysto ši stadija, tačiau būtent šiuo periodu galima negrįžtama organų žala. Nors gydant galima sustabdyti ligos progresą, jau padaryti pokyčiai dažniausiai išlieka visam laikui.

• Gumozinis sifilis – tai būklė, kai įvairiuose kūno organuose (daugiausia odoje, kauluose, kepenyse, širdyje, raumenyse) formuojasi minkštos, navikus primenančios masės, vadinamos gumomis. Jos gali stipriai pažeisti audinius ir sukelti atviras žaizdas, primenančias tuberkuliozę.
• Kraujagyslių sifilis – pažeidžia širdį bei dideles arterijas, sukeldamas jų uždegimą, išsiplėtimą ir silpnėjimą. Rimčiausia rizika – plyšusi aorta.
• Neurosifilis – apima nervų sistemą. Kai kuriems simptomai nepasireiškia visai, tačiau kitiems gali pasireikšti rimti įvairūs sutrikimai, tokie kaip traukuliai, asmenybės pokyčiai, psichikos sutrikimai, insultai ar smegenų uždegimas. Daliai ligonių vystosi nervų degeneracija stuburo smegenyse, atsiranda paralyžius, klausos ar regėjimo problemos.

Sifilis naujagimiams

Įgimtas sifilis pasireiškia tuomet, kai motina infekciją perduoda dar negimusiam vaikui. Daugelis užsikrėtusių kūdikių bent pirmuosius dvejus gyvenimo metus nejaučia jokių požymių. Jeigu simptomai visgi išryškėja, jiems būdingas:

• Padidėjusi blužnis ar kepenys
• Išplitusios violetinės dėmelės odoje
• Išskyrų pilnas, infekuotas nosies sekretas
• Geltona oda ir akys (gelta)
• Plaučių uždegimas
• Traukuliai

Nuo dvejų metų amžiaus, negydant, vaikui gali išryškėti fiziniai pakitimai ir sunkios komplikacijos:

• Išsikraipę kandžiai („Hutchinson“ dantys)
• Įdubęs nosies kaulas („balno“ nosis)
• Spėjamas žandikaulio formos pakitimas
• Išgaubtas kakta
• Išlinkę blauzdikauliai („kardų“ blauzdos)
• Patinę keliai
• Ragenos drumstumas
• Glaukoma
• Kurtumas
• Raidos sutrikimai

Daugumai vaikų simptomai išryškėja vėliau, tačiau svarbu atpažinti ligą kuo anksčiau, kad būtų išvengta ilgalaikių sutrikimų.

Trumpai apie sifilio simptomus

Sifilio požymiai ir eiga priklauso nuo infekcijos stadijos. Pradiniame etape susiformuoja viena ar kelios neskausmingos opos lyties organų, burnos ar tiesiosios žarnos srityje. Vėliau, ligos progresavimo metu, išsivysto odos bėrimas ir kiti bendro pobūdžio negalavimai. Latentinėje stadijoje nėra jokių simptomų, nors infekcija išlieka. Sunkiausias – tretinis etapas, gali sukelti visišką organų pažeidimą bei pavojų gyvybei. Įgimtas sifilis gali sukelti ilgalaikius vaikų sveikatos sutrikimus bei raidos atsilikimą.

Gydymo galimybės ir užkrečiamumas

Laiku diagnozavus sifilį, galima visiškai išgydyti antibiotikais. Tačiau, jei pažeisti gyvybiškai svarbūs organai, jų funkcija gali ir nebeatsistatyti.

Liga yra užkrečiama tiek pirminėje, tiek antrinėje, tiek ankstyvojoje latentinėje stadijoje. Vėlyvoje latentinėje stadijoje sifilio perdavimo rizika yra gerokai mažesnė.

Itin svarbu laiku pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų, ypač jei turėjote lytinių santykių be apsaugos ar daug partnerių. Tam tikroms rizikos grupėms rekomenduojama tikrintis dažniau – kas kelis mėnesius.