Kontaktinio dermatito simptomai

Kontaktinis dermatitas – tai odos reakcija, atsirandanti po kontakto su dirginančia arba alergizuojančia medžiaga. Pagrindiniai simptomai – niežulys, paraudimas, iškilūs spuogeliai ar pūslės, dažnai pasireiškia sausa, skilinėjanti, perštinti ar pleiskanojanti oda.

Priežastys ir eiga

Šis susirgimas gali būti dviejų rūšių: dirginantis kontaktinis dermatitas (kai oda tiesiogiai pažeidžiama dirgiklio) ir alerginis kontaktinis dermatitas (kai įsijungia imuninė sistema). Dermatitas gali prasidėti staiga, vos po pirmo kontakto su medžiaga, arba vystytis pamažu ir tęstis ilgą laiką, kaip nutinka lėtiniu atveju.

Kaip pasireiškia kontaktinis dermatitas

Dažniausi požymiai – stiprus niežulys bei odos deginimas, išsausėjusi, įtrūkusi ar paraudusi oda. Kartais gali atsirasti nedidelių pūslėlių. Lėtinio dermatito atveju pažeistos vietos ilgainiui pasidaro šiurkščios, sustorėja, ima priminti odos žvynus dėl nuolatinio trynimo arba kasymosi.

• Niežtinti, deginanti ir paraudusi oda
• Sausa, suskeldėjusi odos vieta
• Pūslės ar spuogeliai
• Pažeidimai bet kurioje kūno vietoje, pavyzdžiui, veide, rankose, kojose ar lytinių organų srityje

Kontaktinis dermatitas nėra užkrečiamas. Juo negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus ar perduoti dermatito kitiems.

Retesni simptomai

Ilgai trunkantis dermatitas gali lemti odos sustorėjimą ir išryškinti raukšleles (lichenifikacija). Ūmus atvejis kai kada išprovokuoja dilgėlinės tipo išbėrimą ar net dideles pabrinkusias odos vietas.

Yra itin reta sisteminė kontaktinio dermatito forma. Ji pasireiškia tuomet, kai žmogus sukeliančią medžiagą gauna ne tik per odą, bet ir su maistu ar įkvepiamuoju būdu. Tada bėrimas išplinta didesnėse kūno vietose, galimas patinimas.

Galimos komplikacijos

Dauguma kontaktinio dermatito atvejų praeina be rimtų padarinių. Vis dėlto kartais galimos komplikacijos:

• Bakterinė odos infekcija. Atviras ar pažeistas paviršius dėl kasymosi lengvai užsikrečia – ypač vyrauja paraudimas, šiluma, guzeliai, pūliavimas.
• Po uždegimo atsirandanti pigmentacija. Nusilupus bėrimui, gali likti tamsesnių ar šviesesnių odos plotelių – jų išnykimas priklauso nuo dermatito sunkumo ir individualios odos savybių.

Nors pigmentinės dėmės nėra pavojingos, kai kuriems žmonėms jos gali būti estetiškai nemalonios ar užsilikti ilgesniam laikui.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Dauguma atvejų bėrimas praeina per kelias savaites, jei tik pavyksta išvengti kontakto su sukeliančia medžiaga. Tačiau specialistų pagalbos reikia jei:

• Bėrimas sparčiai plinta arba sunkėja
• Pažeidimai yra labai stiprūs, užima didelį plotą arba stipriai tinsta, skauda ar oda kraujuoja
• Atsiranda infekcijos požymių: paraudimas, šiluma, tinimas, pūliavimas, karščiavimas
• Bėrimas nepraeina ar beveik nesikeičia ilgiau nei 2–3 savaites
• Savarankiška priežiūra neveiksminga, kasymas ar skausmas trukdo miegoti ar dirbti
• Nežinote, dėl ko atsirado išbėrimas ar abejojate, kad tai būtent kontaktinis dermatitas

Gydytojas, jei reikia, gali paskirti būtinus tyrimus ar taikyti lopo testą tiksliam alergeno nustatymui.

Kaip vyksta gydymas

Neretai pakanka vengti alergizuojančios ar dirginančios medžiagos. Dėl stipraus niežulio gali būti skiriamas tepamasis kortikosteroidų kremas – jis sumažina simptomus. Taip pat naudingos namų priemonės, pavyzdžiui, avižinės vonelės ar šaltos drėgnos servetėlės.

Jei gydymas vietiniu tepalu neveiksmingas ar dermatitas labai išplitęs, gydytojas gali skirti geriamų vaistų.

Paprastai susirgimas praeina natūraliai, tačiau jei simptomai nesilpnėja ar darosi sunku ištverti dėl niežulio ar kitų pojūčių, nedelskite kreiptis į specialistus.

Kontaktinis dermatitas – dažnai pasitaikanti, bet kontroliuojama problema

Net ir trumpalaikis kontaktinis dermatitas gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę dėl niežėjimo, sudirgimo ar estetiškai nepatrauklių bėrimų. Ypač nemalonu, kai bėrimai matomi ant plaštakų ar veido. Svarbu žinoti, kad ši liga paprastai yra pagydoma, jei laikomasi gydytojo nurodymų ir išvengiama dirgiklių.

Nuolat kartojantis bėrimams arba kai sunku nustatyti jų priežastį, gydytojas padės rasti tinkamiausią sprendimą.