Kaip gydyti žemą kraujospūdį (hipotenziją)

Žemas kraujospūdis, vadinamas hipotenzija, daugelio žmonių kasdienybei neturi įtakos ir dažnai net nereikalauja jokio gydymo. Vis dėlto kai kuriems asmenims ši būklė pasireiškia įvairiais nemaloniais simptomais, tokiais kaip stiprus galvos svaigimas ar net alpimas. Tokiais atvejais reikia ieškoti esamos priežasties ir pritaikyti gydymo planą – kartais užtenka įvesti pakeitimus mityboje ar gyvenimo būde, kitais atvejais prireikia vaistų.

Kas lemia žemą kraujospūdį?

Hipotenzija gali kilti dėl daugybės priežasčių – nuo išgertų vaistų, skysčių netekimo, širdies veiklos sutrikimų, intensyvaus fizinio krūvio, iki tokios būklės kaip ortostatinė hipotenzija (kai staiga keičiama kūno padėtis), arba nugriuvus po valgio (po prandialinė hipotenzija). Kartais kraujospūdis sumažėja sergant cukriniu diabetu ar esant cukraus kiekio kraujyje svyravimams, įvairioms širdies problemoms.

Daugelis žmonių, turinčių žemą kraujospūdį, išlieka be simptomų, todėl apie būklę sužinoma tik pamatuojant kraujospūdį. Kai kam žemas kraujospūdis yra tiesiog natūrali organizmo būsena, nesukelianti jokių bėdų.

Kada reikalingas gydymas?

Jei žemas kraujospūdis nekelia jokių nemalonių pojūčių ar sutrikimų, specialaus gydymo dažniausiai nereikia. Tačiau jei pasireiškia nuolatinis ar stiprus silpnumas, svaigulys, regėjimo neryškumas, galvos ar nugaros skausmas, nuovargis, pykinimas, dažnas širdies plakimas ar net alpimas – verta ieškoti pagalbos ir apsvarstyti gydymą.

Kasdieniai įpročiai ir pagalba namuose

Priklausomai nuo individualios situacijos, tam tikri įpročių pakeitimai kasdienybėje gali padėti išvengti staigių kraujospūdžio svyravimų.

• Neskubėkite atsistoti iš lovos ar atsisėdimo – lėtas judėjimas leidžia organizmui prisitaikyti, sumažina galvos svaigimo tikimybę.
• Nepasilikite stovėti per ilgai, ypač jei jaučiate silpnumą, esate pervargę ar stresuojate – taip sumažinsite staigaus kraujospūdžio kritimo riziką.
• Venkite sukryžiuoti kojų sėdint – tai gali apsunkinti kraujo tekėjimą iš kojų į CNS ir paskatinti galvos svaigimą.
• Kompresinės kojinės – ypač jeigu jaučiate kojų tinimą ar linkę į kraujo sąstovį. Jos padeda sumažinti kraujo kaupimąsi kojose.
• Nuolat stebėkite savo kraujospūdį, fiksuokite netikėtus jo kritimus bei aplinkybes – taip lengviau nustatyti tinkamas strategijas, jei problema kartojasi.

Mityba ir žemas kraujospūdis

Mitybos įpročiai svarbūs ne tik širdžiai, bet ir kraujospūdžio reguliavimui, ypač jei turite polinkį į staigius jo kritimus po valgio ar sergate kitomis lėtinėmis ligomis.

• Skysčių vartojimas yra itin svarbus – stenkitės išgerti pakankamą dienos normą vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos. Priklausomai nuo fizinio aktyvumo ar oro karščio, gali prireikti ir daugiau.
• Nepersivalgykite – didelės porcijos, ypač sergant po prandialine hipotenzija, gali sukelti nemalonius simptomus po valgio. Geriau rinktis mažesnes porcijas dažniau.
• Nepiktnaudžiaukite angliavandeniais – tokie produktai kaip makaronai ar balta duona gali stipriai padidinti cukraus kiekį kraujyje, o paskui sukelti staigų jo sumažėjimą ir kraujospūdžio kritimą. Rinkitės žemo glikeminio indekso produktus.
• Stenkitės kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, jei sergate diabetu – staigūs cukraus svyravimai dažnai paveikia ir kraujospūdį.
• Venkite alkoholio arba sumažinkite jo kiekį – alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, todėl gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą.
• Kartais rekomenduojama didinti druskos kiekį maiste, ypač jei dažnai pasireiškia ortostatinė hipotenzija ar natūraliai žemas kraujospūdis. Tačiau tai tinka tik atskiroms situacijoms, todėl šį patarimą geriausia derinti su gydytoju.

Vaistų paskyrimas

Dažniausiai siekiama pašalinti pagrindinę priežastį, pavyzdžiui, pakanka papildyti skysčių atsargas ar atkurti mineralų pusiausvyrą. Retesniais atvejais, jei simptomai labai vargina, gali būti rekomenduojami vaistai, kurie padeda pakelti kraujospūdį arba sulaiko skysčius organizme.

• Midodrinas – kraujagysles siaurinantis vaistas, skiriamas esant staigiems kraujospūdžio kritimams, ypač keičiant padėtį.
• Fludrokortisonas – steroidinis preparatas, padedantis padidinti natrio ir vandens kiekį organizme, taip padidinant kraujospūdį. Naudojamas, jei staigiai sumažėja kraujospūdis atsistojus.

Kada būtina nedelsiant kreiptis pagalbos?

Kai kuriomis aplinkybėmis žemas kraujospūdis gali būti pavojingas gyvybei, ypač jei jis nulemtas didelio skysčių netekimo, stipraus kraujavimo ar sunkios alerginės reakcijos. Tokiu atveju gali prireikti skubios gydytojų pagalbos bei neatidėliotino gydymo į veną leidžiamais skysčiais, adrenalinu ar kitomis priemonėmis.

• Alpimas, sąmonės praradimas
• Dezorientacija ar sumišimas
• Labai sulėtėjęs pulsas
• Kvėpavimo pasunkėjimas
• Aukšta temperatūra
• Skausmas krūtinėje
• Nereguliarus širdies plakimas
• Tamsios išmatos

Kai kuriems žmonėms hipotenzija kyla dėl didelio skysčių trūkumo – tai vadinama hipovolemija. Negydoma tokia būklė pavojinga, nes organai gauna vis mažiau kraujo, vystosi šokas, gali sutrikti daugelis gyvybiškai svarbių funkcijų.

Svarbiausi dalykai apie žemą kraujospūdį

Daugeliu atvejų žemas kraujospūdis nėra pavojingas ir gydymo neprireikia, jei simptomai vos jaučiami ar laikini. Tačiau jei požymiai stiprūs ar ilgai nepraeina, reikia ieškoti pagalbos. Dažnai pakanka paprastų sprendimų: daugiau skysčių, keisti mitybą ar tam tikrus įpročius. Kartais gydytojas paskiria medikamentus, ypač jei būklė susijusi su kitomis lėtinėmis ligomis arba simptomai nuolat pasikartoja.