Kraujo grupės

Kraujo grupė – tai klasifikavimo sistema, kuri leidžia sveikatos priežiūros specialistams nustatyti, ar vieno žmogaus kraujas yra suderinamas su kito žmogaus krauju. Išskiriamos keturios pagrindinės kraujo grupės: A, B, AB ir O. Kraujo bankų specialistai kraujo tipą nustato pagal tai, ar eritrocitų paviršiuje yra A arba B antigenų. Taip pat vertinamas baltymas, vadinamas rezus faktoriumi. Jei šis baltymas yra, kraujo grupė žymima kaip teigiama (+), jei jo nėra – kaip neigiama (-).

Taip susidaro aštuonios dažniausiai pasitaikančios kraujo grupės:

• A teigiama (A+)
• A neigiama (A-)
• B teigiama (B+)
• B neigiama (B-)
• AB teigiama (AB+)
• AB neigiama (AB-)
• O teigiama (O+)
• O neigiama (O-)

Kraujo grupių išmanymas yra būtinas, kad būtų galima saugiai perpilti donoro kraują kitam žmogui kraujo perpylimo metu. Be to, kraujo suderinamumas yra svarbus ir atliekant organų transplantacijas.

Kaip nustatoma kraujo grupė

Kraujo tipas nustatomas įvertinus, ar eritrocitų paviršiuje yra tam tikrų antigenų. Antigenas – tai medžiaga, galinti sukelti imuninės sistemos reakciją. Jį galima įsivaizduoti kaip biologinį žymeklį, kuris parodo, ar tam tikra medžiaga organizmui yra sava, ar svetima.

Kraujas laikomas suderinamu tada, kai recipiento imuninė sistema atpažįsta donoro kraujo antigenus kaip priimtinus ir į juos nereaguoja.

Ką reiškia skirtingos kraujo grupės

Dažniausiai, kalbant apie kraujo grupes, minimos raidės A, B, AB ir O. Jos nurodo, ar eritrocituose yra A antigenas, B antigenas, abu arba nė vieno. Toks skirstymas vadinamas ABO sistema.

• A grupė: eritrocitai turi A antigeną
• B grupė: eritrocitai turi B antigeną
• AB grupė: eritrocitai turi ir A, ir B antigenus
• O grupė: eritrocitai neturi nei A, nei B antigenų

Papildomai kraujo grupės skirstomos į teigiamas ir neigiamas pagal tai, ar yra D antigenas, priklausantis rezus (Rh) sistemai. RhD teigiama kraujo grupė pasitaiko dažniau nei RhD neigiama.

• Teigiama (+): eritrocituose yra RhD antigenas
• Neigiama (-): eritrocituose RhD antigeno nėra

Skirtingų kraujo grupių įvairovė

Pagal ABO ir Rh sistemas išskiriamos aštuonios pagrindinės kraujo grupės: A+, A-, B+, B-, AB+, AB-, O+ ir O-.

Jungtinėse Amerikos Valstijose dažniausiai sutinkama kraujo grupė yra O teigiama (O+).

Rečiausia kraujo grupė šioje šalyje yra AB neigiama (AB-).

Retos kraujo grupės

Be ABO sistemos, egzistuoja daugiau kaip 600 antigenų, kurie gali būti prisijungę prie eritrocitų. Su jais siejama daugiau nei 30 skirtingų kraujo grupių sistemų. Tarp jų yra:

• Duffy kraujo grupė
• K antigeno (Kell) sistema
• Lutheran kraujo grupė
• Kidd kraujo grupė

Šios kraujo grupės laikomos retomis. Paprastai reta kraujo grupė apibrėžiama kaip tokia, kuri pasitaiko ne dažniau nei vienam iš tūkstančio žmonių.

Viena rečiausių kraujo grupių pasaulyje yra Rh-null. Ją turi mažiau nei 50 žmonių visame pasaulyje. Dėl itin mažo paplitimo ši kraujo grupė neretai vadinama auksiniu krauju.

Kaip paveldima kraujo grupė

Kraujo grupė paveldima panašiai kaip akių spalva – iš biologinių tėvų. Tiek ABO genai, tiek rezus faktorius perduodami genetiškai. Dėl skirtingų genų kombinacijų vaiko kraujo grupė nebūtinai sutampa su abiejų tėvų kraujo tipu.

Kurių kraujo grupių kraujas yra suderinamas

Vienas svarbiausių kraujo donorystės aspektų – užtikrinti, kad kraują gaunantis asmuo (recipientas) turėtų suderinamą kraujo grupę su kraują duodančiu asmeniu (donoru). Jei recipientui perpilamas kraujas, kurio eritrocituose yra antigenų, neatpažįstamų jo organizmui, imuninė sistema gali pradėti pulti donoro raudonuosius kraujo kūnelius. Tokia reakcija gali sukelti itin pavojingas, gyvybei grėsmingas komplikacijas.

Kraujo grupė leidžia sveikatos priežiūros specialistams nustatyti, kokį kraują žmogui saugu perpilti. Ji taip pat padeda įvertinti, kuriems recipientams tinka donoro kraujas.

Kraujo grupės ir galimi kraujo šaltiniai

• A teigiama (A+): galima gauti A teigiamos, A neigiamos, O teigiamos ir O neigiamos kraujo grupės kraują.
• A neigiama (A-): galima gauti tik A neigiamos ir O neigiamos kraujo grupės kraują.
• B teigiama (B+): galima gauti B teigiamos, B neigiamos, O teigiamos ir O neigiamos kraujo grupės kraują.
• B neigiama (B-): galima gauti B neigiamos ir O neigiamos kraujo grupės kraują.
• AB teigiama (AB+): galima gauti bet kurios kraujo grupės kraują.
• AB neigiama (AB-): galima gauti AB neigiamos, A neigiamos, B neigiamos ir O neigiamos kraujo grupės kraują.
• O teigiama (O+): galima gauti O teigiamos ir O neigiamos kraujo grupės kraują.
• O neigiama (O-): galima gauti tik O neigiamos kraujo grupės kraują.

Kraujo grupių suderinamumo lentelė

Šis suderinamumas galioja darant prielaidą, kad visi retesni, ne ABO sistemai priklausantys kraujo grupių antigenai taip pat yra suderinami.

Universalus donoras

O neigiama (O-) kraujo grupė laikoma universalia donoro grupe. Tai reiškia, kad šios grupės kraują saugiai gali gauti bet kurios kitos kraujo grupės žmonės. O neigiami eritrocitai neturi antigenų, kuriuos kitų grupių imuninė sistema atpažintų kaip svetimus. Dėl šios priežasties O neigiamos grupės kraujas dažniausiai naudojamas skubiose situacijose, kai kraujo reikia nedelsiant.

Plazmos donorystės atveju vertinami kiti suderinamumo kriterijai. Plazma yra skystoji kraujo dalis, o universali plazmos donoro grupė yra AB.

Universalus recipientas

AB teigiama (AB+) kraujo grupė laikoma universalia recipiento grupe. Šios grupės žmonės gali saugiai gauti kraują iš bet kurios kitos kraujo grupės. Jų imuninė sistema visus galimus antigenus atpažįsta kaip priimtinus, todėl nekyla atmetimo reakcijos.

Kaip sužinoti savo kraujo grupę

Kraujo grupę galima sužinoti pasikreipus į gydytoją, nes ši informacija dažnai būna įrašyta medicininiuose dokumentuose. Kitas būdas – savanoriškai tapti kraujo donoru, jei tam nėra medicininių kontraindikacijų. Taip pat galima įsigyti namuose atliekamus kraujo tyrimo rinkinius, leidžiančius nustatyti kraujo grupę.

Kraujo bankų specialistai kraujo grupę nustato tirdami, kokie antigenai yra eritrocitų paviršiuje. Tam kraujo mėginys maišomas su antikūnais, kurie reaguoja su A arba B antigenais. Antikūnai yra baltymai, skirti atpažinti ir neutralizuoti organizmui svetimas medžiagas, įskaitant nepažįstamus antigenus.

Kaip kraujo grupė veikia nėštumą

Vaisius rezus faktorių – teigiamą arba neigiamą – gali paveldėti iš bet kurio iš biologinių tėvų. Tam tikros rizikos gali kilti tuomet, kai nėščiosios kraujo grupė yra Rh neigiama, o vaisiaus – Rh teigiama.

Pirmojo apsilankymo pas akušerį–ginekologą metu atliekamas kraujo tyrimas, kurio tikslas – nustatyti kraujo grupę ir patikrinti, ar organizme nėra antikūnų. Jeigu nėščiosios imuninė sistema atpažįsta Rh teigiamus eritrocitus kaip svetimus, gali pradėti gamintis anti-Rh antikūnai. Šie antikūnai geba prasiskverbti per placentą ir pažeisti vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius.

Siekiant išvengti tokios imuninės reakcijos, nėščiajai skiriamas Rh imunoglobulinas (RhIg). Tai vaistinis preparatas, kuris blokuoja antikūnų veikimą ir apsaugo vaisiaus kraują nuo imuninės sistemos atakos.

Ar kraujo grupė gali pasikeisti

Dažniausiai žmogaus kraujo grupė išlieka tokia pati visą gyvenimą. Vis dėlto itin retais atvejais ji gali pakisti. Tokie pokyčiai paprastai susiję su išskirtinėmis medicininėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, po kaulų čiulpų transplantacijos arba sergant tam tikromis leukemijos formomis ar sunkiomis infekcijomis.

Svarbu pabrėžti, kad ne visi kraujo grupės pakitimai yra ilgalaikiai – kai kuriais atvejais jie būna laikini ir laikui bėgant kraujo grupė vėl grįžta į ankstesnę būseną.

Informacijos šaltiniai

• Amerikos Raudonasis Kryžius. Faktinė informacija apie kraują ir kraujo grupes.
• Amerikos kraujo centrų asociacija. Jungtinių Amerikos Valstijų kraujo donorystės statistika ir komunikacijos gairės.
• Dean L. Kraujo grupės ir eritrocitų antigenai. Internetinis leidinys. Bethesda (Merilandas): Nacionalinis biotechnologijų informacijos centras (JAV), 2005 m. 5 skyrius – ABO kraujo grupių sistema.
• Romanos-Sirakis E. C., Desai D. ABO kraujo grupių sistema. Atnaujinta 2022 m. lapkričio 22 d. Leidinyje: StatPearls (internetinis šaltinis).