RFK jaunesnysis teigia, kad antidepresantai sukelia didesnę priklausomybę nei heroinas. Štai faktai

Pastaraisiais metais vėl iškilusi diskusija apie antidepresantų vartojimo saugumą ir galimą priklausomybę kelia daugybę klausimų. Dažnai sklando klaidingų nuomonių, kurios sukelia papildomą nerimą žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ir svarstantiems apie gydymą vaistais. Siekiant aiškumo, svarbu atskirti faktus nuo mitų.

Antidepresantai ir priklausomybė: dažni mitai

Viešojoje erdvėje pasitaiko teiginių, kad antidepresantai gali būti tokie pat priklausomybę sukeliantys kaip stipriai veikiantys svaigalai. Tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai – antidepresantai, įskaitant dažniausiai vartojamus SSRIs (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių grupės vaistus), nesukelia priklausomybės taip, kaip tai daro psichoaktyviosios medžiagos.

Nors žmonės, nustoję vartoti antidepresantus, gali pajusti nemalonių simptomų, šis reiškinys vadinamas nutraukimo sindromu. Tai nereiškia, kad žmogus yra priklausomas nuo vaistų – tiesiog organizmas adaptuojasi prie pasikeitusių sąlygų.

Kaip skiriasi priklausomybė ir fiziologinis pripratimas?

Reikia aiškiai suprasti, kad fizinis organizmo pripratimas prie vaisto nėra tas pats, kas priklausomybė. Priklausomybė apima stiprų norą vartoti medžiagą, negalėjimą jos atsisakyti net norint ar žinant apie žalingą poveikį, socialinių ar darbo įsipareigojimų pažeidimus dėl vartojimo.

Nustojus vartoti antidepresantus, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti trumpalaikiai sveikatos pokyčiai, pavyzdžiui, galvos skausmas, nuovargis ar blogesnė savijauta. Tačiau šie pojūčiai paprastai praeina, o potraukio ar priverstinio elgesio, būdingo priklausomybės sutrikimams, paprastai nebūna.

Panašų prisitaikymą patiria ir kasdien kavą geriantieji – nutraukus kofeino vartojimą, kelioms dienoms gali atsirasti galvos sopulys ar vangumas. Nors kūnas įpranta prie kai kurių medžiagų, priklausomybei būdingi visiškai kiti psichologiniai ir elgesio požymiai.

Kada verta keisti ar nutraukti gydymą?

Antidepresantai dažnai skiriami ne tik gydant depresiją, bet ir sergant nerimo sutrikimais ar potrauminio streso sindromu. Dažnai gydymas papildomas psichoterapija ar rekomenduojant keisti gyvenimo būdą. Gydytojas gali pasiūlyti įvairių vaistų – kiekvienas jų veikia ir toleruojamas skirtingai.

Jei žmogus, jaučiantis gerą savijautą vartojant vaistą, svarsto jį nutraukti ar sumažinti dozę, tai būtina daryti pamažu, su specialisto priežiūra. Per greitas vaisto nutraukimas neretai sukelia nemalonumų, todėl rekomenduojama dozę mažinti palaipsniui, atsižvelgiant į individualią organizmo reakciją.

Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė

Vis dar gaji stigma, jog psichikos sutrikimų gydymui skirtų vaistų reikia vengti, tačiau medikamentinis gydymas yra toks pat pagrįstas ir būtinas, kaip ir vaistai nuo lėtinių kūno ligų. Svarbu rūpintis ne tik kūnu, bet ir galvos sveikata, tinkamai vertinant tiek vaistų naudą, tiek iššūkius.

Kaip saugiai pradėti ar keisti gydymą antidepresantais

• Pirmiausia svarbu pasitarti su kvalifikuotu gydytoju – tik jis padės rasti jums tinkamiausią gydymo būdą ir atsakys į svarbius klausimus.
• Nesigėdykite išsakyti savo abejonių ir baimių dėl vaistų – atviras pokalbis leidžia priimti informuotus sprendimus.
• Nenutraukite vaistų vartojimo savarankiškai – nutraukimo sindromą galima sušvelninti tik drauge su gydytoju lėtai mažinant dozę.

Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl atsakingas dialogas su sveikatos priežiūros specialistais padės pasirinkti saugiausią ir veiksmingiausią gydymo kelią.