Pirminės progresuojančios afazijos trys tipai

Pirminė progresuojanti afazija (PPA) – tai retas neurologinis sutrikimas, kuris palaipsniui silpnina kalbos gebėjimus. Ši būklė gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurios priklauso nuo to, kuri smegenų dalis yra labiausiai pažeista. Toliau aptarsime pagrindinius PPA tipus, jų būdingus požymius bei skirtumus.

Kaip atsiranda pirminė progresuojanti afazija

PPA išsivysto dėl neurodegeneracinių ligų – smegenų sutrikimų, sukeliančių palaipsnį nervų ląstelių nykimą. Dažniausios priežastys – Alzheimerio liga ir vadinamosios frontotemporalinės smegenų degeneracijos. Svarbiausia, kuri smegenų sritis paveikiama – būtent tie centrai, kurie atsakingi už kalbos suvokimą ir vartojimą.

Be kalbos sutrikimų, žmogus gali pastebėti ir kitus pokyčius. Gali atsirasti elgesio bei asmenybės pakitimų: nežymus orientacijos praradimas, pažįstamų žmonių ir daiktų neatpažinimas, nuotaikų svyravimas ar apatija. Kartais būdingas ir nerimas ar liūdesys.

Šiandien nėra vaistų, galinčių sugrąžinti jau pažeistą smegenų audinį ar visiškai sustabdyti ligos progresą. Tačiau tinkama kalbos terapija gali padėti išlaikyti įgūdžius ir rasti naujų būdų bendrauti, leidžiančių ilgiau išlikti savarankiškiems.

Pagrindiniai PPA tipai ir jų ypatybės

PPA specialistai išskiria tris pagrindinius sutrikimo variantus: logopeninį, nefluentinį ir semantinį. Kai kuriems žmonėms simptomai išsiskiria ne tokiais aiškiais skirtumais – tada PPA vadinama neklasifikuojama.

Logopeninis PPA variantas

Tai dažniausiai nustatomas PPA tipas, sudarantis maždaug 42 % visų atvejų. Šį variantą lengviausia atpažinti pagal nuolatinį žodžių trūkumą kalboje. Žmogus gali tarti žodžius ir suprasti gramatiką, tačiau sakiniai tampa padriki – dažnai stabčiojama, ieškoma tinkamų žodžių, sunku trumpai ir aiškiai išreikšti mintį.

• Kalba lėtėja; žmogus dažnai stabteli, bandydamas prisiminti reikiamą žodį.
• Pasikartoja sunkumai atkartojant pasakytas frazes ar sakinius.
• Jaučiamas gebėjimo susikoncentruoti ir išlaikyti informaciją trumpam laikui sutrikimas – atpažinus žmogų ar daiktą, dažnai nepavyksta įvardinti jo pavadinimo.

Nefluentinis PPA variantas

Šis PPA variantas pasitaiko kiek rečiau – jis diagnozuojamas maždaug trečdaliui sergančiųjų. Jam būdinga gramatikos ir artikuliacijos sutrikimai vienu metu. Žmogui tampa sunku kalbėti nuosekliai – mintys išreiškiamos lėtai, sakiniai trumpėja, o žodžiai tariami neaiškiai ar painiojami.

• Dažniau sunku teisingai judinti žandikaulį, lūpas ir liežuvį, kad būtų išgirsti aiškūs žodžiai.
• Neišbaigiami ar nutrūkstantys sakiniai, pasunkėjusi sudėtingų frazių sandara.
• Silpnesnis gebėjimas suprasti sudėtingesnes, gramatikos reikalaujančias frazes.
• Gali kilti jausmas, tarsi žinotum, ką nori pasakyti, tačiau neklauso lūpos ar liežuvis.

Semantinis PPA variantas

Retiausiai pasitaikantis PPA potipis (apie 22 % visų atvejų) dažniausiai pasireiškia sunkumais įvardinti kasdienius daiktus ar suvokti pagrindinių žodžių reikšmę. Poklabio metu anksčiau pažįstami žodžiai staiga pasidaro nesuprantami ar visai pamirštami.

• Problemos sekti pokalbį ar suprasti jo prasmę.
• Apraiškos panašios į paviršinę disleksiją – sunku perskaityti žodžius, kurių tarimas nesutampa su rašyba.
• Gali pasireikšti ir disgrafijos požymiai – žodžiai užrašomi pagal jų skambesį, pavyzdžiui, vietoje „jachta“ užrašoma „jat“.

Nors kalbos supratimo problemos ryškios, daugeliu atvejų kiti pažinimo gebėjimai išlieka nepažeisti: žmogus puikiai pamena įvykius, geba užsiimti sudėtingais hobiais ar lengvai orientuojasi pažįstamoje aplinkoje.

Kuo skiriasi šie variantai

Kiekvienam PPA potipiui būdingos savitos pažeistų kalbos gebėjimų kombinacijos. Pavyzdžiui, nefluentinis PPA dažniausiai apsunkina žodžių tarimą bei sakinių dėstymą. Logopeninis tipas pasireiškia sunkumais atrasti tinkamus žodžius, o sergantis semantiniu tipu žmogus dažniausiai nesupranta pokalbio prasmės ar pamiršta žodžių reikšmes. Tačiau kai kurie simptomai ir ypatybės gali persipinti.

Gyvenimas su PPA diagnoze

PPA diagnozė gali būti didelis iššūkis emociškai. Nors laikui bėgant kalbos sunkumai didėja, svarbu išmokti ieškoti naujų būdų bendrauti ir išreikšti mintis. Kalbos terapija padės išlaikyti kuo daugiau kalbinių įgūdžių, o kūrybinės veiklos, tokios kaip menas ar muzika, gali paįvairinti kasdienybę ir papildyti terapiją.