Net jei sportuojate, per ilgas sėdėjimas kenkia smegenims

Per didelė sėdimoji veikla kelia grėsmę ne tik bendrai savijautai, bet ir smegenų sveikatai. Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad ilgai trunkantis sėdėjimas gali turėti įtakos Alzheimerio ligos vystymuisi, spartesniam pažinimo funkcijų silpnėjimui bei smegenų tūrio mažėjimui – tai pasireiškia net ir tiems, kurie sportuoja reguliariai.

Sėdėjimo įtaka smegenims

Septynerius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo per 400 vyresnio amžiaus žmonių be demencijos požymių, atskleidė ryškias sąsajas tarp sėdėjimo laiko ir smegenų veiklos. Tyrimo dalyviai nešiojo aktyvumo stebėjimo prietaisus, darėsi galvos magnetinio rezonanso tyrimus, o kai kuriems buvo nustatyta didesnė Alzheimerio ligos rizika dėl tam tikro geno.

Mokslininkai nustatė, kad kuo daugiau žmogus praleido laiko sėdėdamas, tuo ryškesnis buvo specifinių smegenų sričių tūrio sumažėjimas ir didesnė grėsmė kognityvinėms funkcijoms. Šie efektai ypatingai pasireiškė asmenims, turintiems didesnį Alzheimerio ligos pavojų.

Net tie, kurie, kaip rodo jų aktyvumo rezultatai, pasiekė rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį, dažnai vis tiek sėdėdavo daug laiko per dieną. Tai leidžia manyti, kad ilgai trunkanti sėdimoji veikla nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo gali prisidėti prie pažinimo sutrikimų.

Kodėl ilgas sėdėjimas kenkia smegenims?

Mokslininkai vis dar ieško aiškaus atsakymo, kodėl ilgalaikis sėdėjimas kenkia smegenims. Galimos priežastys – lėtinis uždegimas, kraujotakos pokyčiai, sutrikusi sinapsių veikla, kurie svarbūs mokymuisi ir atminčiai. Ilgesnį laiką trunkanti nejudrumo būsena gali skatinti uždegiminius procesus smegenyse ir visame kūne.

Vienas ankstesnių tyrimų nurodė, kad didesnis uždegiminių kraujo žymenų kiekis susijęs su greitesniu pažinimo funkcijų nuosmukiu. Tačiau, norint tiksliai suprasti, kaip sėdėjimas veikia smegenų sveikatą, dar reikia daugiau mokslinių tyrimų.

Ką veikiate sėdėdami – taip pat svarbu

Ne kiekviena sėdimoji veikla vienodai veikia mūsų protą. Pasirodo, užsiėmimai, kurie reikalauja mąstymo ir dėmesio, pavyzdžiui, skaitymas ar stalo žaidimai, gali netgi būti naudingi kognityvinėms funkcijoms. Priešingai, tuščias laiko leidimas, pavyzdžiui, ilgai žiūrint televizorių, su tuo nėra susijęs.

Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie dažniau skaito, ilgainiui išlaiko švaresnį protą nepriklausomai nuo išsilavinimo lygio. Tai leidžia manyti, kad kognityviškai aktyvi veikla net ir ilsintis gali teigiamai paveikti mūsų smegenų sveikatą.

Kaip pasaugoti smegenis nuo sėdėjimo pasekmių?

Rūpintis smegenų sveikata nereiškia, kad reikia nuolatos judėti visą dieną, tačiau svarbu reguliariai daryti pertraukas ir pajudėti. Trumpas pasivaikščiojimas, pratimai biure ar net paprastas pasitempimas gali padėti sumažinti ilgalaikio sėdėjimo žalą.

Moksliniai duomenys rodo, kad aktyvesnis gyvenimo būdas, reguliarūs judesio intarpai sėdint ir sveikų įpročių laikymasis gali padėti stabdyti arba atitolinti pažinimo funkcijų mažėjimą. Svarbu nepamiršti ir kitų veiksnių: kontroliuoti kraujospūdį, gydyti cukrinį diabetą, tvarkytis su klausos sutrikimais, vengti alkoholio ir rūkymo – visa tai sumažina demencijos ir Alzheimerio ligos riziką.

Be to, nuoseklus rūpinimasis bendra fizine bei emocine sveikata padės išsaugoti atmintį ir intelektą ilgam. Nėra vieno stebuklingo sprendimo, tačiau išjudėjus ir racionaliai skirstant sėdėjimo laiką galima stipriai prisidėti prie aiškesnio proto ir geresnės savijautos.