Miego vaikščiojimo priežastys ir gydymas vaikams

Miegamumas – neretai pasireiškianti būsena vaikystėje, tačiau ją gaubia daug klausimų: kodėl vaikai pradeda vaikščioti naktį, ar būtina speciali pagalba, kokių priemonių imtis norint sumažinti šį reiškinį? Susipažinkime su pagrindinėmis miego vaikštinėjimo (arba somnambulizmo) ypatybėmis, dažniausiomis priežastimis ir veiksmingais sprendimais.

Kaip pasireiškia miego vaikštinėjimas

Miego vaikštinėjimas – tai tam tikri sąmoningi judesiai, dažniausiai vaikščiojimas, kuomet žmogus iš pirmo žvilgsnio atrodo prabudęs, nors iš tiesų tebėra miego būsenoje. Šis reiškinys priskiriamas parasomnijoms – tam tikriems miego sutrikimams, pasireiškiantiems neįprastais judesiais ar elgesiu miego metu.

Pagrindinės priežastys

Nėra aiškiai žinoma, kodėl vieni vaikai pradeda vaikštinėti miego metu labiau nei kiti. Pastebima, kad šiam reiškiniui įtakos gali turėti dar vis bręstanti nervų sistema. Dažniausiai miego vaikštinėjimas atsiranda 4–12 metų vaikams – manoma, kad bent kartą su šiuo reiškiniu susiduria apie 15 proc. šio amžiaus grupės.

Dažniausiai augant vaiko organizmui šis elgesys išnyksta ir jau paauglystėje tampa retas, dar rečiau – išlieka ir suaugusiame amžiuje.

Kas gali išprovokuoti vaikštinėjimą miego metu?

• Miego sutrikimai, pavyzdžiui, miego apnėja, gali padidinti naktinio vaikštinėjimo tikimybę.
• Judesio sutrikimai, tokie kaip neramių kojų sindromas ar periodiniai galūnių judesiai naktį, taip pat prisideda prie parasomnijų.
• Fragmentuotas miegas, kai vaikas dažnai prabunda ar miega negiliai, gali lemti būsenas, kai vaikas juda, bet nelabai suvokia, kas vyksta, ir ryte tų momentų neprisimena.
• Neretai miego vaikštinėjimas pasireiškia kartu su vadinamais „sutrikusio prabudimo” epizodais, kai vaikas atrodo lyg prabudęs, tačiau vis dar yra tarp budravimo ir gilaus miego, dažnai to neprisimindamas.

Su kuo galima supainioti miego vaikštinėjimą?

Egzistuoja ir kiti sutrikimai, kurių požymiai primena somnambulizmą:

• Naktiniai priepuoliai dėl priekinės galvos smegenų skilties epilepsijos;
• Kitų tipų parasomnijos (pavyzdžiui, miego baimės – naktiniai „košmarai”);
• Tam tikros psichikos sveikatos būklės.

Nors tokios priežastys labai retos, o įtardami jas, tėvai turėtų pasikonsultuoti su gydytojais specialistais, kad būtų tinkamai įvertinta vaiko būklė.

Kaip užtikrinti vaikų saugumą ir sumažinti epizodus

Miego vaikštinėjimas paprastai trunka tik kelias minutes ir dažniausiai gydymo nereikalauja. Tačiau svarbiausia – apsaugoti vaiką nuo galimų sužalojimų ir pavojingų situacijų.

• Mažesni vaikai dažniausiai vaikštinėja pirmoje nakties pusėje, todėl tėvai turėtų ypač stebėti vaiką tuo metu, jei pastebėtas toks elgesys.
• Svarbu pasirūpinti, kad vaikui būtų saugu namuose – užrakinti lauko duris, patraukti aštrius daiktus, apriboti priėjimą prie laiptų.

Kaip elgtis miego epizodo metu?

Visada rekomenduojama vaiką švelniai palydėti atgal į lovą, stengiantis jo pilnai nepažadinti. Jei visgi vaikas pabunda, gali būti išsigandęs ar sutrikęs – ramiai jį nuraminkite ir leiskite vėl užmigti. Įrodyta, kad žadinti vaiką – nekenkia jo sveikatai, tačiau neretai po to jam būna sunkiau vėl užmigti.

Kada taikyti kitas priemones?

Jei vaikštinėjimas dažnas, užsitęsęs ar sukelia pavojų – būtina ieškoti papildomų sprendimų. Kartais padeda reguliaraus dienos režimo sudarymas, įpročių, mažinančių stresą ar nerimą, ugdymas. Sunkesniais atvejais gali būti taikomos terapijos, padedančios geriau išsimiegoti, mažinti nerimą ar pagerinti miego higieną.

Vaikams, kuriems epizodai itin dažni ir sunkiai kontroliuojami, tam skirti prietaisai, pavyzdžiui, lovos aliarmo signalai ar įrenginiai, trumpam pažadinantys iš gilaus miego. Jeigu pasireiškia papildomi miego sutrikimai – jų gydymas taip pat gali reikšmingai sumažinti naktinio vaikščiojimo epizodus.

Vaistų vaidmuo

Yra atvejų, kai gydytojas gali skirti vaistų, pavyzdžiui, tam tikrų benzodiazepinų, siekiant nuraminti nervų sistemą ir sumažinti miego vaikštinėjimo dažnį. Vis dėlto vaistai naudojami tik tada, kai kitos priemonės neveiksmingos, o naktinis vaikščiojimas kelia rimtą riziką. Prieš taikant medikamentinį gydymą būtina kruopščiai įvertinti visus privalumus ir minusus kartu su gydytoju.

Daugeliu atvejų miego vaikštinėjimas vaikų amžiuje yra laikinas ir gali būti veiksmingai valdoma paprastomis saugumo ir tvarkingo miego rutinos priemonėmis.