Ar drumstas šlapimas reiškia, kad vartojate per daug baltymų?

Internete vis pasigirsta teiginių, kad gausus baltymų vartojimas gali lemti drumstą šlapimą ir apkrauti inkstus. Visgi specialistai ramina – ryšys tarp baltymų kiekio maiste ir drumsto šlapimo dažniausiai tėra mitas.

Drumstas šlapimas ir baltymai: ar yra ryšys?

Neretas mano, kad vartojant daugiau baltymų, šlapime atsiranda jų pėdsakų (vadinama proteinurija). Tačiau iš tikrųjų drumstas šlapimas dar nebūtinai reiškia, kad jame yra baltymų. Šlapimo drumstumas ir baltymai šlapime – skirtingi reiškiniai.

Kai šlapime iš tikrųjų pasirodo daugiau baltymų, tai dažniausiai matoma kaip putojantis, o ne drumstas šlapimas. Tokia būklė dažniau siejama su inkstų sutrikimais ar cukriniu diabetu. Sveiki inkstai veikia tarsi filtras, neleidžiantis baltymams patekti į šlapimą. Bet kai inkstų darbas sutrinka, baltymai ima “praslysti”, tad putojantis šlapimas jau gali būti nerimą keliantis požymis.

Be to, trumpalaikė proteinurija gali atsirasti po labai intensyvios fizinės veiklos, esant stipriam skysčių trūkumui, uždegimui, karščiavimui ar net nėštumui. O ilgalaikė proteinurija dažniausiai susijusi tik su pažeistais inkstais.

Ką iš tikrųjų reiškia drumstas šlapimas?

Laikas nuo laiko pastebėti drumstesnį šlapimą – visiškai normalu. Dažnai taip nutinka dėl prastesnio hidratuotumo ar nedidelių mitybos pokyčių. Įprastai šlapimo spalva ir skaidrumas grįžta į normalias ribas pagerinus skysčių vartojimą ar pakoregavus valgiaraštį.

Tačiau jeigu šlapimo drumstumas nepraeina kelias paras arba kartu pasireiškia kiti simptomai (skausmas, nemalonus kvapas, dažnas noras šlapintis, šlapimo putotumas, patinimai kojose), svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali atlikti tyrimus ir surasti šlapimo pokyčių priežastį.

Didelis baltymų kiekis ir inkstų sveikata

Dauguma sveikų suaugusiųjų, kurių inkstų funkcija normali, gali drąsiai vartoti daugiau baltymų – tai neturi neigiamo poveikio inkstams. Tačiau sergantiems inkstų ligomis reikėtų riboti baltymų kiekį, siekiant nepabloginti inkstų būklės.

Naujausi tyrimai rodo, kad svarbu ne tik kiek baltymų vartojate, bet ir kokios jų rūšys dominuoja valgiaraštyje. Mokslininkai pastebi, jog baltymai iš augalinės kilmės produktų ir žuvies gali būti susiję su mažesne lėtinių inkstų ligų rizika, palyginti su gyvūninės kilmės baltymais.

Vis dėlto mokslininkai dar ieško atsakymų, koks tikslus baltymų kiekis ir šaltiniai yra optimaliausi bei kiek laiko galima saugiai laikytis itin baltymingos dietos.

Kiek baltymų laikoma per daug?

Aukštesnis baltymų suvartojimas, anot dietologų, prasideda nuo 2 g baltymų kilogramui kūno svorio per dieną. Nors įprastas rekomenduojamas kiekis sveikam žmogui – apie 0,8 g/kg, aktyvūs žmonės ir vyresnio amžiaus asmenys gali gauti naudos valgydami daugiau, maždaug 1–2 g/kg per dieną. Tai padeda palaikyti raumenų masę ir jėgą su amžiumi.

Be baltymų svarbu ir pakankamai skysčių – rekomenduojama išgerti bent 2 litrus vandens per parą. Taip pat į mitybą verta įtraukti daugiau skaidulų, nes jų ir vandens trūkumas gali skatinti nepageidaujamus virškinimo sutrikimus ar net akmenų susidarymą inkstuose.

Ką daryti, jei pastebėjote drumstą šlapimą?

Trumpam drumstėles šlapimas – dar ne priežastis kaltinti mitybos papildus ar baltymingą maistą. Paprastai užtenka pagerinti hidratuotumą ir valgyti daugiau skaidulų, kad šlapimo spalva vėl būtų natūrali. Tačiau jei keisti požymiai kartojasi ir atsiranda papildomų simptomų, verta pasikonsultuoti su gydytoju.