Perdėto šlapimo pūslės aktyvumo simptomai

Dažnas poreikis šlapintis gali tapti didele problema, trikdančia žmogaus kasdienį gyvenimą. Šlapimo pūslės hiperaktyvumas – būtent taip vadinama ši būklė – paveikia nemažą dalį suaugusiųjų, nors dažniau pasitaiko moterims. Šiai ligai būdingi įvairūs simptomai, kurie gali kisti priklausomai nuo amžiaus, gretutinių sveikatos sutrikimų ar kitų individualių veiksnių.

Pagrindiniai šlapimo pūslės hiperaktyvumo simptomai

Pagrindinis hiperaktyvios šlapimo pūslės požymis – staigus, sunkiai sulaikomas noras šlapintis. Ši būsena, vadinama šlapinimosi skuba, kyla ne todėl, kad pūslė pilna ar silpna, bet dėl nevalingų pūslės raumenų susitraukimų. Skubą gali lydėti gausus bei dažnas šlapinimasis tiek dieną, tiek naktį, o būklė dažnai nėra susijusi su kitomis priežastimis, tokiomis kaip infekcijos, su didesne prostata ar tam tikrų vaistų vartojimu.

Dažnas šlapinimasis

Žmonės sergantys šia būkle dažnai lankosi tualete daugiau nei 7 kartus per parą, net jei nevartoja daug skysčių ar diuretikų. Dalis jų jaučia poreikį keltis naktį – tai vadinama nikturija. Naktiniai prabudimai šlapintis ne tik trukdo poilsį, bet ir lemia dieninį mieguistumą, dėmesio stoką, išsekimą ir blogesnę savijautą.

Šlapimo nelaikymas

Hiperaktyvios pūslės sindromas neretai pasireiškia ir vadinamuoju „skubos nelaikymu“ – šlapimas pasileidžia staiga, nespėjus pasiekti tualeto. Tai skiriasi nuo kitų šlapimo nelaikymo formų, kai nutekėjimą lemia kosulys, juokas ar kitas fizinis krūvis. Kai šios dvi rūšys susijungia, kalbama apie mišrų nelaikymą. Vis dėlto, ne visi, kuriems nustatyta hiperaktyvi pūslė, patiria šlapimo nelaikymą – nemaža dalis serga vadinamąja „sausa“ hiperaktyvia pūsle.

Padidėjęs šlapimo kiekis

Kartais žmonės išskiria ne tik daugiau kartų, bet ir didesnį šlapimo kiekį – tai vadinama poliurija. Ji gali pasireikšti dieną ar naktį, o didelis šlapimo kiekis per parą gali sukelti dehidrataciją ir troškulį. Pagal tarptautinius vertinimo kriterijus, poliurija diagnozuojama tuomet, kai šlapimo kiekis per parą viršija 40 ml vienam kūno svorio kilogramui. Taip pat svarbu atmesti kitas poliurijos priežastis, tokias kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ar endokrininiai sutrikimai.

Retesni simptomai ir sąsajos su kitomis veiklomis

Be pagrindinių šlapimo pūslės simptomų, kai kuriems žmonėms pasireiškia šalia esantys virškinamojo trakto sutrikimai, ypač vyresniame amžiuje. Vienas jų – staigaus tuštinimosi poreikis ar išmatų nelaikymas. Yra duomenų, kad tam tikros būklės, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas, degeneraciniai stuburo pakitimai ar lėtinis nuovargis, didina šių simptomų riziką.

Kai kurioms moterims, ypač vyresnėms nei 40 metų, dažniau pasitaiko vadinamoji lėtinė idiopatinė – kitaip tariant, neaiškios kilmės – vidurių užkietėjimas. Tyrimai rodo, kad užkietėjimas gali didinti šlapimo pūslės hiperaktyvumo ir nelaikymo riziką, galimai dėl to, kad išsiplėtusi tiesioji žarna spaudžia pūsle ir keičia nervinius signalus tarp šių organų.

Galimos komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės

Ilgą laiką manyta, kad hiperaktyvi šlapimo pūslė nėra progresuojanti liga, tačiau nauji tyrimai rodo, kad negydoma ji gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Dėl nuolatinio skysčių netekimo gali prasidėti dehidratacija ir padažnėti šlapimo nelaikymas. Skysčių trūkumas didina inkstų akmenų formavimosi ir vidurių užkietėjimo pavojų.

Anksčiau ar vėliau nuolatiniai šlapimo pūslės sienelės raumenų susitraukimai gali lemti struktūrinius pūslės pakitimus: pūslė gali prarasti savo elastingumą, o susilpnėjusios vietos virsta pūslės sienelės išvaržomis (divertikulais). Tokie pakitimai didina šlapimo takų infekcijų ir rimtesnių komplikacijų, pavyzdžiui, atvirkštinio šlapimo srauto į inkstus ar net pūslės prasiskyrimo riziką.

Psichologinė naštą

Hiperaktyvi šlapimo pūslė daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei žmogaus savijautai. Dažna problema – susiformuojantis užburtas ratas tarp nerimo, depresijos ir blogėjančių šlapimo pūslės simptomų. Tyrimai rodo, kad apie trečdalis sergančiųjų atitinka depresijos kriterijus. Simptomų stiprumas dažniausiai atitinka ir emocinių sunkumų mastą. Vienišumas, prastesnis miegas, nuovargis ir sumažėjęs darbingumas taip pat gali skatinti psichologinius sunkumus.

Mokslininkai diskutuoja, ar šlapimo pūslės funkciją lemia tik fiziniai ar ir nervų, emociniai veiksniai – pastebėta, kad žmonės, turintys depresiją arba kognityvinių sunkumų, dažniau patiria intensyvesnius hiperaktyvios pūslės simptomus.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Šlapimo pūslės hiperaktyvumas ženkliai pablogina gyvenimo kokybę, todėl neverta šių simptomų laikyti „priklausančiais amžiui“ arba bandyti su jais taikstytis. Jei patiriate nuolatinį norą šlapintis, tenka tą daryti daugiau nei septynis kartus per parą ar kelis kartus keltis naktį, jaučiate pūslės spazmus, nelaikote šlapimo arba pastebite šlapimo nutekėjimą – verta pasitarti su urologu.

Gydytojas padės nustatyti tikslią diagnozę ir parinks tinkamą gydymo būdą. Laiku pradėjus gydymą, simptomų sunkumas gali reikšmingai sumažėti arba jie gali visai išnykti.