Trečiojo skilvelio sandara

Žmogaus smegenyse yra sudėtinga, skysčiu užpildytų ertmių sistema, žinoma kaip skilveliai. Šis vadinamasis skilvelių tinklas susideda iš porinių šoninių skilvelių, trečiojo ir ketvirtojo skilvelio bei vandentiekio, jungiančio juos tarpusavyje. Visuose juose cirkuliuoja smegenų skystis – cerebrospinalinis skystis (CSS), kurį gamina specializuotos struktūros, vadinamos kraujagysliniu rezginiu.

Trečiasis skilvelis: vieta ir sandara

Trečiasis skilvelis – tai siaura, piltuvo formos ertmė, esanti galvos smegenų centre, tarp abiejų tarpinių smegenų pusrutulių. Jis užima centrinę smegenų dalį ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ryšį tarp visų kitų smegenų skilvelių.

Struktūriškai trečiasis skilvelis panašus į kubą, turintis keturias sieneles (priekinę, užpakalinę, dvi šonines), taip pat grindis ir stogą. Jo viršų dengia kraujagyslinio rezginio ląstelės, gaminančios smegenų skystį. Pagrindą sudaro tokios sritys kaip pagumburis, antdubens sritis, žemiau esantis tarpinių smegenų stogas, mamiliariniai kūnai ir piltuvėlis.

Skilvelis išsidėstęs ties vidurine galvos smegenų linija, tarp abiejų smegenų pusrutulių, iš karto tarp dešiniojo ir kairiojo gumburo. Viršuje yra dvi išsikišusios kišenės – supraoptinis išsišakojimas (virš regos kryžmės) bei infundibulinė kišenė (virš regos nervo stiebo).

Trečiasis skilvelis jungiasi su šoniniais skilveliais per Monro angas, o su ketvirtuoju skilveliu – per Silvio vandentiekį. Šie kanalai užtikrina nuolatinę skysčio cirkuliaciją visoje skilvelių sistemoje.

Trečiojo skilvelio funkcija

Trečiasis skilvelis, kaip ir kiti smegenų skilveliai, dalyvauja smegenų skysčio gamyboje ir pernešime. Pagrindinės funkcijos yra:

• Apsauga: Cerebrospinalinis skystis sušvelnina smūgius ir saugo smegenis nuo traumų bei sužalojimų.
• Plūduriavimas: Skystis mažina smegenų svorį, todėl jos nepatiria didelio spaudimo, tarsi „plūduriuoja“ kaukolės viduje.
• Chemijos pusiausvyra: Smegenų skystis padeda palaikyti pastovią cheminę terpę, užtikrindamas geresnį nervinių ląstelių tarpusavio ryšį, reguliuoja pH ir elektrolitus.

Be to, per skilvelį vyksta įvairių maisto medžiagų ir atliekų apykaita tarp smegenų ir visos centrinės nervų sistemos.

Anatominiai trečiojo skilvelio pokyčiai

Trečiojo skilvelio forma ir dydis gali būti įvairūs – tam įtakos turi įgimtos anomalijos, infekcijos ar kiti sveikatos sutrikimai. Dažniausi anatominiai pokyčiai apima:

• Masės: Gali vystytis dėl navikų arba padidėjusio spaudimo (pvz., užpakalinės kaukolės duobės auglių, hidrocefalijos atvejais).
• Ilgalaikė hidrocefalija: Sergant įgimta hidrocefalija, kai susidaro per daug smegenų skysčio, trečiasis skilvelis gali labai išsiplėsti.
• Infekcijos: Tam tikros infekcijos (pvz., neurocysticercosis, sukelta parazitų) gali paveikti būtent trečiąjį skilvelį.
• Įgimti pakitimai: Paveldimos anomalijos, kaip akveduko stenozė ar chromosominiai sutrikimai (pavyzdžiui, Dauno sindromas), sukelia skilvelio didėjimą.
• Galvos smegenų uždegimai: Meningitas, ventriculitas – uždegiminės ligos, kurių metu gali keistis skilvelio sandara.
• Insultas: Smegenų kraujavimas taip pat gali pažeisti trečiąjį skilvelį.

Be to, kūdikiams gali pasitaikyti nedidelis, nepavojingas skilvelio padidėjimas (ventrikulomegalija). Tačiau kartais tai signalizuoja ir apie rimtesnes sveikatos problemas: chromosomų pokyčius, įgimtas infekcijas ar kraujotakos sutrikimus.

Trečiajame skilvelyje gali formuotis ir lėtai augantys, gerybiniai dariniai – kolloidinės cistos. Jos būna arba visiškai nepastebimos, arba sukelia simptomus susikaupus skysčiui (obstrukcinei hidrocefalijai). Jų priežastys neišaiškintos, bet pastebima, kad tokios cistos gali pasitaikyti kelių kartų šeimose, galimai kartu su įgimtomis kirkšnies išvaržomis.

Pastebėta ir tai, kad tiek žmonės, sergantys šizofrenija, tiek jų sveiki giminaičiai neretai turi didesnius trečiuosius skilvelius – tai gali būti susiję su paveldimais rizikos veiksniais.

Ligos, susijusios su trečiuoju skilveliu

Trečiojo skilvelio pakitimai dažnai nuorodo į kelių svarbių sveikatos būklių riziką. Dažniausiai pasitaikančios iš jų yra:

• Hidrocefalija: Kai smegenyse susikaupia per daug skysčio, vaikams auga galvos apimtis, gali pasireikšti vėmimas, traukuliai, regos sutrikimai (tarsi „tunelinė“ rega), galvos skausmai, mieguistumas, judėjimo sunkumai, kognityviniai ar elgesio pokyčiai bei šlapinimosi sutrikimai. Suaugusiems dažnai pastebimi eisenos sutrikimai, atminties praradimas ir asmenybės pokyčiai.
• Meningitas: Uždegiminis procesas, apimantis galvos ir nugaros smegenų dangalus.
• Įgimtos anomalijos: Paveldimos būklės, darančios įtaką skilvelių formai ar dydžiui.
• Ventriculitas: Smegenų skilvelių gleivinės uždegimas, taip pat gali kilti po infekcijų ar sunkių traumų.

Retais atvejais meningitą ar ventriculitą gali sukelti ir galvos smegenų traumų ar operacijų pasekmės.

Kaip išaiškinami skilvelių pokyčiai

Nukrypimai nuo įprasto skilvelių dydžio gali būti nustatomi dar vaisiaus vystymosi metu – naudojant ultragarso tyrimus bei kitus metodus:

• Priešgimdyvinis ultragarsas
• Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas)
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRI)

Suaugusiems ar vyresniems vaikams, kai įtariama skilvelių liga ar navikas, gydytojai taiko tokius tyrimus:

• Bendras fizinis ištyrimas
• Oftalmologiniai tyrimai
• Kompiuterinė tomografija (KT)
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRI)
• Transkranijinė sonografija
• Lumbalinė punkcija – paimamas smegenų skystis tyrimui ir matuojamas jo spaudimas

Lengvos hidrocefalijos atvejais gali būti taikomas stebėjimas ir laukimas. Tačiau rimtesniais atvejais prireikia gydymo – skiriami vaistai arba atliekama chirurginė operacija (pvz., ventriculoperitoninė šuntavimo ar endoskopinė trečiojo skilvelio ventrikulostomija), užtikrinanti skysčio nutekėjimą ir normalų spaudimą smegenyse.