Skrandžio vėžio išgyvenamumas ir prognozė

Skrandžio vėžio penkerių metų santykinis išgyvenamumo rodiklis šiuo metu siekia 37,9%. Tai reiškia, kad maždaug kas trečias žmogus po šios diagnozės gyvena bent penkerius metus. Tačiau šie skaičiai – tik bendras statistinis vaizdas: daug žmonių gyvena ir gerokai ilgiau.

Išgyvenamumo rodiklius lemia daugybė veiksnių

Kiekvieno žmogaus skrandžio vėžio eiga labai individuali. Išgyvenamumui įtakos turi ne tik vėžio rūšis ir stadija, bet ir bendra sveikatos būklė, amžius, papildomi sveikatos sutrikimai, o ir tai, kiek ir kur vėžys yra išplitęs organizme. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai – todėl statistika gali būti tik gairės, o ne konkretus nusprendimas.

Kaip vertinami išgyvenamumo rodikliai?

Nė vienas onkologas negali tiksliai numatyti, kiek laiko žmogus gyvens po skrandžio vėžio diagnozės. Tačiau jie remiasi ilgamete statistika, kurioje apibendrinti daugelio pacientų rezultatai. Dažniausiai rodikliai remiasi kelių šimtų tūkstančių žmonių duomenimis – įvairaus amžiaus, sveikatos, gyvenimo būdo.

Būtina žinoti, kad šie skaičiai nėra tiesiogiai susiję su taikytais gydymo metodais ar kitomis ligomis, kurios gali turėti įtakos mirtingumui. Gydytojai dažniausiai pateikia penkerių metų išgyvenamumo procentą, tačiau kai kurioms vėžio formoms nurodo ir vienerių, dvejų ar dešimties metų rezultatus.

Išgyvenamumo rūšys pagal vėžio išplitimą

• Bendrasis: apima visus žmones, sergančius šios rūšies vėžiu, nesvarbu amžius, bendra būklė ar vėžio stadija.
• Lokalizuotas: vėžys neperžengė skrandžio ribų (atitinka 1-ąją stadiją).
• Regioninis: vėžys išplitęs į artimiausius limfmazgius ar audinius bei organus (dažniausiai 2-3 stadijos).
• Tolimas: vėžys metastazavęs į nutolusius organus (atitinka 4-ąją stadiją).

Dabartinės išgyvenamumo tendencijos

Medicina nuolat žengia į priekį: nauji gydymo būdai, inovatyvūs genetiniai tyrimai ir ankstyvas diagnostika leidžia vis daugiau žmonių anksti pastebėti ligą ir ją pažaboti. Todėl skrandžio vėžio išgyvenamumo rodikliai pamažu auga. Tai, kas buvo tiesa prieš kelerius metus, šiandien gali būti jau gerokai pagerėję.

Naujausi duomenys rodo, kad 2015–2021 m. laikotarpiu penkerių metų santykinis išgyvenamumo rodiklis siekė 37,9%. Tik trečdalis žmonių diagnozuojami ankstyvoje, lokalizuotoje stadijoje. Tuo tarpu 36% atvejų vėžys diagnozuojamas, kai jau išplitęs, o ketvirtadalyje atvejų – regioniniame etape. Apie 10% atvejų duomenų trūksta.

Prognostinius duomenis lemia individualūs aspektai

• Vėžio tipas: dažiausia forma – adenokarcinoma (net iki 95% visų atvejų), tačiau egzistuoja ir kitų atmainų, kurios gali būti labiau ar mažiau agresyvios.
• Stadija: apibrėžia naviko dydį, vietą ir išplitimą organizme. Nuo stadijos priklauso ir gydymo taktikos.
• Laipsnis: vertinama, kiek naviko ląstelės skiriasi nuo normalių ląstelių žiūrint mikroskopu.
• Genetiniai ypatumai: kai kurie pacientai dėl genetinių savybių tampa labiau tinkami tiksliniam gydymui.
• Amžius: dažnai jaunesnių žmonių rezultatai būna geresni, bet tam tikrais atvejais paveldimas vėžys gali būti itin agresyvus.
• Fizinė būklė: nepriklausomai atliekamų kasdienių veiklų gebėjimas tiesiogiai koreliuoja su gydymo sėkme.
• Atsakas į gydymą: tiriama atliekant kraujo tyrimus, vizualizacinius tyrimus – matoma, kaip liga reaguoja, ar sumažėja, ar išnyksta.

Įvertinus šiuos aspektus, gydytojas gali tiksliau prognozuoti išgyvenamumą bei tikimybę likti be ligos požymių, jei pasiekta remisija.

Kiek iš tiesų paplitęs skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžys sudaro tik apie 1,5% visų onkologinių susirgimų. Prognozuojama, kad artimiausiais metais kasmet diagnozuojama apie 30 000 naujų šios ligos atvejų, o dėl jos gali mirti per 10 000 žmonių.

Ar skrandžio vėžys – visada agresyvus?

Dažniausia forma – skrandžio adenokarcinoma – vystosi gana lėtai. Tačiau retesni, išplitę, difuziniai atvejai (kai vėžiniai mazgeliai pasiskirstę netolygiai) pasižymi daug didesniu agresyvumu. Tokios formos dažniau aptinkamos jaunesniems pacientams ir yra sunkiau gydomos.

Kokie simptomai leidžia įtarti skrandžio vėžį?

Skrandžio vėžys gali pasireikšti įvairiai, tačiau tarp dažniausių simptomų: staigus, neplanuotas svorio kritimas, prastas apetitas, pilvo skausmas, rėmuo, nuolat besikartojantis pykinimas ar vėmimas, pilvo pūtimas ar diskomfortas, kraujas išmatose, bendras silpnumas ar net odos ir akių gelsvumas (gelta).

Apibendrinimas

Apytiksliai 38 iš 100 skrandžio vėžio pacientų išgyvena penkerius metus. Kur kas geresni rezultatai pasiekiami, kai navikas aptinkamas nepasiekęs kitų organų – tokiu atveju išgyvenamumas siekia ir daugiau nei 76%. Vis dėlto, reikšmingą skirtumą lemia ir individualūs aspektai: ligos tipas, stadija, žmogaus amžius, bendra sveikata bei organizmo atsakas į gydymą.

Šie procentai yra tik orientaciniai – kiekvieno žmogaus situacija ypatinga. Svarbiausia rūpintis savijauta, sveika gyvensena bei stipria emocine parama: visa tai gali padėti lengviau pakelti intensyvų gydymą ir padidinti galimybę atsigauti ar net pasiekti ilgalaikę remisiją.