Romos IV funkciniai virškinimo sutrikimų kriterijai

Funkcinių virškinamojo trakto sutrikimų klasifikacijai naudojama sistema, žinoma kaip Romos IV kriterijai, leidžia gydytojams tiksliau nustatyti šiuos sutrikimus pasitelkiant pacientų klinikinius požymius. Kitaip nei kai kurios kitos ligos, funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai dažniausiai nepasireiškia aiškiais pokyčiais atliekant įprastus medicininius tyrimus, todėl būtent simptomų analizė tampa pagrindiniu diagnostikos įrankiu.

Romos IV kriterijų kilmė ir reikšmė

Romos kriterijai buvo sukurti bendradarbiaujant įvairiems sveikatos priežiūros specialistams bei mokslininkams iš skirtingų pasaulio šalių. 2016 metais pristatytas ketvirtasis šios sistemos pataisymas žinomas kaip Romos IV. Ši versija padeda užtikrinti diagnostikos nuoseklumą tiek atliekant klinikinius tyrimus, tiek mokslinių tyrimų metu.

Funkcinių virškinamojo trakto sutrikimų rūšys

Kiekvienas funkcinis GI sutrikimas turi aiškiai apibrėžtus požymius. Remiantis Romos IV, šie sutrikimai yra suskirstyti į pagrindines grupes:

• Stemplės funkcijos sutrikimai
• Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos funkcijos sutrikimai
• Žarnyno sutrikimai
• Centriniu būdu valdomas GI skausmas
• Tulžies pūslės ir Oddi sfinkterio sutrikimai
• Analinės ir tiesiosios žarnos srities sutrikimai
• Kūdikystės ir mažų vaikų funkciniai GI sutrikimai
• Vyresnių vaikų ir paauglių funkciniai GI sutrikimai

IBS: pagrindiniai požymiai pagal Romos IV

Dirgliosios žarnos sindromą (IBS) nustatyti padeda aiškūs kriterijai. Bent vieną dieną per savaitę per pastaruosius tris mėnesius pasikartojantis pilvo skausmas, prasidėjęs prieš mažiausiai pusę metų, yra pagrindinis rodiklis. Be to, skausmas turi būti susijęs bent su dviem iš šių požymių:

• Susietas su tuštinimusi
• Kinta tuštinimosi dažnis
• Kinta išmatų išvaizda ar forma

IBS tipai

Dirgliosios žarnos sindromas skirstomas į keturis pagrindinius potipius, priklausomai nuo vyraujančių simptomų:

• Su užkietėjimu
• Su viduriavimu
• Mišraus tipo
• Neklasifikuotas

Kiti žarnyno funkcijos sutrikimai

Ne visos žarnyno problemos atitinka IBS ar kitų pagrindinių sutrikimų požymius. Tokiose situacijose gali būti diagnozuoti kiti funkciniai žarnyno sutrikimai.

Funkcinis pilvo pūtimas ir pilvo apimties padidėjimas

Šiam sutrikimui būdingi nuolatiniai ar dažnai pasireiškiantys pilvo pūtimo bei apimties pokyčiai. Šie simptomai pastebimi bent kartą per savaitę paskutinius tris mėnesius, su pradžia ne vėliau kaip prieš pusę metų. Svarbu, kad pagrindinis nusiskundimas būtų būtent pilvo pūtimas ar didėjimas, atmetus kitų funkcinių GI sutrikimų galimybę.

Funkcinis viduriavimas

Šiai būklei būdingi skystos arba vandeningos išmatos, atsirandančios bent ketvirtadalyje visų tuštinimosi atvejų tris mėnesius ar ilgiau, simptomams prasidėjus prieš ne mažiau nei šešis mėnesius. Tačiau skausmas ar pilvo pūtimas neturi būti dominuojantis požymis.

Funkcinis vidurių užkietėjimas

Sergant funkciniu užkietėjimu, per pastarąsias tris mėnesius po simptomų pradžios (prieš ne mažiau nei pusę metų) turi pasireikšti bent du iš šių požymių:

• Įsitempimas tuštinantis bent 25% atvejų
• Kietos išmatos bent ketvirtadalyje atvejų
• Nevisiško pasišalinimo pojūtis
• Užsikimšimo ar kliūties jausmas tiesiojoje žarnoje ar išangeje
• Pagalbinės priemonės (pvz., pirštų pagalba) naudojamos tuštinimosi procese
• Mažiau nei trys spontaniški tuštinimosi kartai per savaitę
• Laisvos išmatos pasitaiko itin retai ir tik nenaudojant laisvinamųjų
• Nėra pakankamai požymių IBS diagnozei

Neapibrėžtas funkcinis žarnyno sutrikimas

Kai simptomai neatitinka nei IBS, nei kitų funkcinio užkietėjimo, viduriavimo ar pilvo pūtimo kriterijų, bet nėra organinės kilmės, nustatomas neapibrėžtas žarnyno funkcijos sutrikimas. Tokie požymiai turi trukti bent tris mėnesius, prasidėję prieš šešis ar daugiau mėnesių.

Opioidų sukeltas vidurių užkietėjimas

Kai asmuo dėl gydymo opioidais pajunta naujus ar stiprėjančius užkietėjimo simptomus, prieš tai tokių nebuvus ar esant lengvesniems, nustatyti padeda šie kriterijai (turi pasireikšti mažiausiai du):

• Įsitempimas bent 25% atvejų
• Kietos išmatos bent ketvirtadalyje visų tuštinimosi epizodų
• Neišsamios evakuacijos jausmas
• Kliūties pojūtis išangeje ar tiesiojoje žarnoje
• Pagalbinės priemonės tuštinantis (pvz., rankų pagalba arba dubens aprėpties prilaikymas)
• Mažiau nei trys spontaniški tuštinimai per savaitę

Šiai būklei būdingos retos laisvos išmatos, jei nenaudojami laisvinamieji.

Romos IV taikymas praktikoje

Nors tyrimuose Romos IV kriterijai naudojami itin preciziškai, kasdienėje medicininėje praktikoje gydytojai priima sprendimus remdamiesi tiek šiomis gairėmis, tiek visapuse klinikine patirtimi. Dėl to diagnozė gali būti patvirtinta net ir ne visai atitinkant kiekvieną formalų kriterijų. Jei kyla abejonių ar neaiškumų dėl savo diagnozės, visada verta pasitarti su gydytoju.