Kaip diagnozuojama depresija?

Depresija – tai sutrikimas, kuris gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, emocinę savijautą bei santykius. Jeigu įtariate, kad nuotaikos pokyčiai ar elgesio pasikeitimai gali būti susiję su depresija, svarbu nedelsti ir pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kasdienė depresijos įtaka

Gyvenant su depresija dažnai sumažėja noras užsiimti anksčiau džiuginusiomis veiklomis, keičiasi miego ir apetito įpročiai, o kasdienės užduotys tampa iššūkiu. Šis sutrikimas gali lemti izoliaciją, sumažėjusį darbingumą ir pasitenkinimą gyvenimu.

Kaip nustatoma depresija

Depresijai diagnozuoti nėra konkretaus laboratorinio testo. Gydytojas vertina jūsų simptomus, jų trukmę bei pokyčius, remdamasis šiuolaikiniais diagnostikos vadovais – dažniausiai DSM-5 kriterijais. Taip pat svarbu atmesti kitas galimas fizines bei psichikos ligas, kurios galėtų sukelti panašius simptomus.

Pokalbis su specialistu

Pirmiausia gydytojas išsamiai klausinėja apie dabar ryškėjančius emocinius sunkumus, ankstesnius nusiskundimus bei šeimos ligų istoriją. Esant poreikiui, gali būti siunčiama pas psichikos sveikatos specialistą (pavyzdžiui, psichiatrą), kuris tikslina diagnozę ir padeda parinkti tinkamą gydymą.

Depresijos simptomai

Norint diagnozuoti depresiją, simptomai turi reikšmingai skirtis nuo įprastos savijautos ir trukti bent dvi savaites. Dažniausiai pastebimi požymiai gali būti šie:

• Pastebimas kūno svorio padidėjimas arba sumažėjimas (daugiau nei 5 % per mėnesį), apetito pokyčiai
• Sutrikęs miegas – nemiga arba mieguistumas
• Išreikštas neramumas arba, priešingai, sulėtėjusi motorika, pastebima kitiems
• Nepaliaujamas nuovargis, energijos stoka, sulėtėjęs kasdienių darbų atlikimas
• Neišnykstanti kaltės jausena arba žema savivertė
• Sunku susikaupti, priimti sprendimus
• Kartojasi mintys apie mirtį arba stiprus beviltiškumas

Šiai diagnozei svarbu, kad simptomų nepaisymą nebūtų nulemta vartojamų vaistų, alkoholio, kitų medžiagų ar fizinių ligų. Taip pat neturėtų būti buvusių manijos ar hipomanijos epizodų.

Kada skiriami papildomi tyrimai

Norint paneigti kitų ligų įtaką, gydytojas dažnai paskiria papildomus kraujo ar šlapimo tyrimus. Jie gali padėti nustatyti, ar simptomus lemia kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui:

• Bendras kraujo tyrimas atskleidžia mažakraują ar uždegimo požymius
• Skydliaukės funkcijos tyrimai – hormonų svyravimai dažnai turi įtakos nuotaikai
• Kreatinino ir šlapalo tyrimai padeda įvertinti inkstų veiklą, nes inkstų ligos gali pasireikšti depresijai būdingais simptomais
• Vitamino B12 ir folio rūgšties kiekio nustatymas padeda nustatyti vitaminų stoką, kuri neretai pažeidžia nervų sistemą ir nuotaiką
• Retais atvejais, jei įtariama, atliekama ir galvos magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas

Depresijos vertinimas namuose

Internete galima rasti trumpų testų, kurie padeda įvertinti, ar jūsų patiriami simptomai galėtų būti susiję su depresija. Dažniausiai jie remiasi jūsų savijauta per pastarąsias kelias savaites ir apima klausimus apie liūdesį, energijos trūkumą, miego pokyčius, požiūrį į save ir pan.

Nors šie testai gali būti naudingi įsivertinimui, jie nepakeičia apsilankymo pas gydytoją – tik specialistai gali tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Jei jaučiatės prastai, o simptomai trukdo įprastai gyventi, verčiau nelaukite pagalbos.

Depresijos ir kitų sutrikimų skirtumai

Neretai panašūs simptomai pasireiškia ir kitomis ligomis ar būklėmis. Tai galėtų būti:

• Bipolinis sutrikimas – jam būdingi ir depresijos, ir pakilios nuotaikos, vadinamos manija ar hipomanija, epizodai
• Nerimo sutrikimai – nerimas dažnai lydi depresiją arba pasireiškia kartu su ja
• Priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų – tiek patys įpročiai, tiek abstinencija gali sukelti prislėgtą nuotaiką
• Asmenybės sutrikimai, pavyzdžiui, ribinis asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas nuotaikų nestabilumas, impulsyvumas ir polinkis į savęs žalą

Depresijos rūšys ir naujausios diagnozės

Diagnozuojant depresinius sutrikimus, remiamasi atnaujintomis klasifikacijomis. Naujausi pokyčiai apima šias diagnozes:

• Nuotaikos reguliacijos sutrikimas (DMDD) – ši diagnozė taikoma vaikams, kuriems nuolatos pasireiškia irzlumas bei dažnos pykčio protrūkiai
• Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) – sunkesnė priešmenstruacinio sindromo forma, kuri pasireiškia stipria emocine reakcija menstruacinio ciklo metu
• Nuolatinis depresinis sutrikimas (anksčiau – distimija) – ne tokia sunki, tačiau ilgai trunkanti depresijos forma
• Užsitęsęs gedulo sutrikimas – išskiriamas, jei praėjus ilgam laikui po netekties asmuo patiria stiprią, vis neatlėgstančią sielvartą ir nuolat galvoja apie mirusįjį

Nuo šiol gedėjimas dėl artimo praradimo nebėra depresijos diagnozę šalinantis veiksnys – jeigu simptomai atitinka visus kriterijus pagal trukmę ir intensyvumą, depresija gali būti nustatoma ir gedėjimo metu.

Rinkitės patikimą pagalbą

Nors įvertinimas internetu gali paskatinti susimąstyti apie emocinę sveikatą, konkrečią diagnozę ir pagalbą suteikti gali tik sveikatos specialistas. Jeigu pastebite, kad liūdesys, apatija ar kiti simptomai trukdo įprastam gyvenimui – nelaukite, kreipkitės pagalbos. Laiku suteikta pagalba padeda susigrąžinti pasitikėjimą ir geresnę savijautą.