Ar vitaminai ir maisto papildai yra tik pinigų švaistymas?

Naujausios gairės rodo, kad vitaminų ir mineralų papildai mažai tikėtina gali padėti apsisaugoti nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų ar pailginti gyvenimo trukmę. Visgi daugelis žmonių kasdien renkasi papildus, nors moksliniai duomenys tam nepalankūs.

Dažniausi mitai apie vitaminus ir mineralus

Tikėjimas, kad vitaminų tabletė gali pakeisti tinkamą mitybą ar apsaugoti nuo ligų, paplitęs labai plačiai. Viena iš priežasčių – žmonėms lengviau griebtis papildų nei keisti mitybos ar fizinio aktyvumo įpročius. Tačiau pastaraisiais metais specialistai vis dažniau primena – nėra patikimų įrodymų, kad papildai sumažina sergamumo ar mirtingumo riziką, jei esate sveikas, neturite maistinių medžiagų trūkumo ar nenešiojate.

Jungtinės sveikatos priežiūros organizacijos ekspertai kai kuriuos papildus vertina net nepalankiai. Pavyzdžiui, vitaminas E neturi apsauginio poveikio, o β-karoteno papildai tam tikriems žmonėms (ypač rūkantiems ar dirbantiems su asbestu) gali net padidinti plaučių vėžio riziką.

Šios rekomendacijos taikomos tik sveikiems suaugusiems žmonėms. Vaikai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ar tie, kurie turi mitybos sutrikimų, gali turėti kitokių poreikių.

Ką verta žinoti prieš renkantis papildus

Prieš nusprendžiant vartoti bet kokius vitaminus ar mineralus, svarbu įvertinti, ar pasirinktas papildas pateisina lūkesčius. Dažnai etiketėse žadama daugiau nei pagrįsta: nėra patikros, kuri užtikrintų, kad papildas veikia taip, kaip žadama, ar yra saugus – jis į rinką patenka neregistruotas kaip vaistas. Dėl to kartais teigiama, kad papildas yra „saugesnis už vaistus“ arba „visiškai nekenksmingas“, nors tai gali būti klaidinantys teiginiai.

Dauguma mitybos ir visuomenės sveikatos specialistų ragina pirmiausia atkreipti dėmesį į savo kasdienę mitybą, nes iš maisto gaunami vitaminai ir mineralai geriau įsisavinami, o vaisiuose bei daržovėse esančios medžiagos veikia kompleksiškai – šio poveikio negali atkartoti joks papildas.

Kodėl verta atsižvelgti į mitybą, o ne papildus?

Dietologų teigimu, subalansuota mityba aprūpina organizmą visomis svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis. Natūraliuose produktuose esančių antioksidantų, vitaminų ir mineralų poveikis yra unikalus, nes jie veikia kartu – šio derinio negali užtikrinti kapsulė ar milteliai. Todėl daug svarbiau rūpintis įvairia ir pilnaverte mityba nei tikėtis, kad papildas bus stebuklingas sprendimas.

Kada iš tiesų papildai reikalingi?

Nors daugeliui žmonių papildų vartojimas nereikalingas, yra išimčių. Viena jų – folio rūgštis (vitaminas B9). Nėščiosioms arba planuojančioms pastoti rekomenduojama kasdien vartoti 0,4–0,8 mg folio rūgšties, nes tai padeda išvengti tam tikrų apsigimimų. Nors kai kurie produktai yra praturtinti šia medžiaga, ją iš maisto gauti pakankamai sudėtinga.

Panaši situacija ir su vitaminu D. Jis natūraliai gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams, tačiau vėsiuose kraštuose gyvenantiems, nedaug laiko lauke praleidžiantiems ar tamsesnės odos žmonėms natūraliai jo gali trūkti. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad per didelis vitamino D kiekis gali būti žalingas – sukelti inkstų akmenligę, pykinimą ar kitų problemų. Nepasitikint, ar išties reikia papildų, verta atlikti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju.

Ar visi papildai yra saugūs?

Ne visi natūralūs papildai nekenksmingi. Pavyzdžiui, jonažolė, kartais naudojama nuotaikai ar miegui gerinti, gali trikdyti kai kurių vaistų, tarp jų kontraceptikų, veikimą. Taip pat pastebėta, kad tam tikrų vitaminų didelės dozės (pavyzdžiui, vitamino C) gali mažinti kai kurių gydymo būdų veiksmingumą onkologijoje.

Nors kai kurie papildai ir nekenkia, per didelis jų kiekis dažnai tiesiog nepanaudojamas organizmo, todėl neteikia jokios papildomos naudos. Svarbu atsiminti – daugiau nebūtinai reiškia geriau tiek kalbant apie saugumą, tiek apie veiksmingumą.

Kaip pasirinkti saugiai?

Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, verta pasitarti su gydytoju ar kvalifikuotu sveikatos specialistu. Kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais arba turėti neplanuotą poveikį sveikatai, todėl svarbu įvertinti individualią situaciją ir tik tuomet priimti sprendimą.