Ar diabetu sergantys žmonės dažniau jaučia galvos svaigimą nei nesergantys?

Diabetas yra būklė, galinti paveikti daugelį kasdienio gyvenimo dalių. Kai kuriems žmonėms ši liga sukelia įvairių simptomų, darančių įtaką bendrai savijautai – juos gali lemti pats diabetas, kitos sveikatos problemos ar tam tikrų vaistų vartojimas.

Nuo ko priklauso galvos svaigimas sergant diabetu

Galvos svaigimas – vienas iš dažnų simptomų, su kuriuo gali susidurti diabetu sergantys asmenys. Šis pojūtis gali pasireikšti dėl kelių priežasčių, tokių kaip:

• mažas arba didelis cukraus kiekis kraujyje
• kraujospūdžio svyravimai
• dehidratacija
• vaistų poveikis
• vestibuliarinės sistemos sutrikimai

Mažas cukraus lygis (hipoglikemija)

Kai organizme sumažėja cukraus kiekis kraujyje, gali išsivystyti hipoglikemija. Smegenims gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis – jos trūkstant, įvairios kūno funkcijos sulėtėja, atsiranda tokie požymiai kaip regos neryškumas, galvos skausmas, neurologiniai sutrikimai ir galvos svaigimas.

Hipoglikemija ypač dažnai pasitaiko žmonėms, sergantiems diabetu. Ja gali sukelti:

• staigūs mitybos pokyčiai
• fizinis aktyvumas
• cukraus koncentraciją mažinantys vaistai ar insulinas

Padidėjęs cukraus lygis (hiperglikemija)

Hiperglikemija atsiranda, kai cukraus kiekis kraujyje padidėja. Dažniausiai taip nutinka tada, kai organizmo gaminamas insulinas yra neveiksmingas arba jo visai trūksta. Tai dažna tiek sergant I tipo, tiek II tipo diabetu.

Negydoma hiperglikemija gali pažeisti kraujagysles, nervus, akis ar inkstus.

Aukštas kraujospūdis

Padidėjęs kraujospūdis dažnai būna kartu su diabetu. Tyrimai rodo, kad apie du trečdaliai suaugusiųjų, turinčių diabetą, taip pat serga hipertenzija ar naudoja vaistus jai gydyti. Aukštas kraujospūdis kelia didesnę širdies ligų ar insulto riziką – o galvos skausmas, regos susilpnėjimas ar svaigimas yra dažni šios būklės požymiai.

Dehidratacija ir inkstų veikla

Sergant diabetu, dažnai pasireiškia troškulys – dėl padidėjusio cukraus kiekio organizmas stengiasi pašalinti perteklinę gliukozę per inkstus. Jei inkstai nepakankamai gerai susidoroja su apkrova, gliukozė išsiskiria su šlapimu, kartu pasiimanti ir skysčius iš kitų organizmo audinių. Dėl to pasireiškia dehidratacija, kuri gali sukelti galvos svaigimą.

Vaistai ir jų įtaka

Žmonėms, sergantiems diabetu, dažnai tenka vartoti ne vieną vaistą. Kai kurie vaistai kraujospūdžiui mažinti ar skysčių pertekliui pašalinti gali sumažinti kraujo spaudimą arba kalio kiekį, todėl žmogus gali justi silpnumą ar svaigulį. Be to, kai kurie antibiotikai ar priešuždegiminiai vaistai taip pat gali sukelti galvos svaigimą.

Vestibuliariniai sutrikimai

Diabetu sergantieji patiria didesnę vestibuliarinės sistemos (pusiausvyros organų) pažeidimo riziką, kuri stiprėja su amžiumi. Statistika rodo, kad daugiau nei pusei diabetu sergančių asmenų pasitaiko tokių simptomų kaip pusiausvyros praradimas, galvos svaigimas ar net griūtys.

Šiuos sutrikimus dažniausiai nustato ausų, nosies ir gerklės gydytojai. Jei jaučiate nuolatinį galvos svaigimą ar pusiausvyros problemas, būtina aptarti situaciją su gydytoju.

Kaip sau padėti ir kaip išvengti komplikacijų

Diabetą valdant svarbiausia nuolat stebėti cukraus kiekį kraujyje, laikytis subalansuotos mitybos ir reguliariai fiziškai judėti. Pasikalbėkite su savo gydytoju apie individualius mitybos, vaistų ar fizinio aktyvumo planus.

Stebėkite savo savijautą – jei atsiranda galvos svaigimo ar kiti nerimą keliantys simptomai, nedelskite pasitarti su specialistu. Reguliarus dialogas su gydytoju padės tinkamai valdyti ligą ir išvengti komplikacijų.

Jeigu pajutote svaigulį, pirmiausia stenkitės saugiai atsisėsti ar atsigulti, kad išvengtumėte griuvimo. Jei simptomai sunkėja arba užsitęsia, venkite vairuoti, dirbti su mechanizmais, pernelyg aktyviai judėti. Visada aptarkite su gydytoju nuolatinius svaigimo epizodus – tik taip galima tiksliai nustatyti priežastį ir pasirinkti tinkamiausią gydymą.