Kas sukelia regėjimo silpnumą?

Kai aplink matote ryškių gėlių pievą, spalvos dažniausiai išsiskiria savo grožiu. Tačiau kartais pastebite, kad tam tikrose vaizdo vietose spalvos atrodo prigesusios arba net pilkšvos. Jokios akivaizdžios traumos neturėjote, tačiau vis tiek kyla nerimas, kad su regėjimu kažkas negerai.

Regėjimo pritemimas gali būti ženklas, jog akyse vyksta tam tikri pokyčiai ar vystosi ligos. Svarbu žinoti, kokios priežastys gali lemti tokį simptomą, ir kodėl laiku reaguoti kartais gali būti gyvybiškai svarbu.

Galimos regėjimo pritemimo priežastys

Regėjimo silpnumas – tai ne atsitiktinis reiškinys. Tokias problemas visada sukelia tam tikra priežastis. Žemiau aptariame dažniausias ligas ir būkles, kurios gali lemti šį simptomą.

Optinio nervo uždegimas

Optinio nervo uždegimas arba neuritas gali sukelti įspūdį, lyg kažkas slaptai būtų pritemdęs šviesą. Čia uždegiminis procesas pažeidžia nervus, atsakingus už informacijos perdavimą iš tinklainės į smegenis. Kai paveikta daugiau nervinių skaidulų, matymas tampa itin blogas, o kai pažymėta mažesnė dalis – regėjimas gali atrodyt kone normalus.

• Spalvos tampa blankios, išblukusios
• Matymas miglotas, ypač po didesnio fizinio krūvio ar po karštos vonios
• Atsiranda skausmas už akių, ryškesnis judinant akis

Diagnozė dažnai nustatoma įvertinus simptomus, kitų regėjimo praradimo priežasčių neradus. Nervų pažeidimą gali parodyti ir magnetinio rezonanso tyrimas. Kai kuriais atvejais simptomai praeina savaime, tačiau stipriai suprastėjus regėjimui skiriami steroidai, kad pagerėtų atsistatymas.

Amblyopija arba „tinginė akis“

Amblyopija dažniausiai pasireiškia vaikystėje – pastebima, kad viena akis dominuoja, o kita mato blogiau ar net lieka pritemusi. Tokie atvejai ilgainiui prastėja, jei nėra gydomi.

Amblyopijos priežastys dažnai slypi dideliame skirtume tarp dviejų akių: viena gali būti silpnesnė dėl stiprios trumparegystės ar toliaregystės, rando ant ragenos, kataraktos, nuleistos vokos ar žvairumo. Jei vaikas pripranta matyti tik viena, stipresne akimi, silpnesnės akies nerviniai ryšiai nesusidaro tinkamai.

Oftalmologas gali nustatyti amblyopiją stebėdamas skirtumus tarp akių, uždengus vieną iš jų ir stebint reakciją. Gydymas dažniausiai grindžiamas priverstiniu silpnesnės akies naudojimu – tam gali būti naudojamas lopas, specialūs akiniai ar lašai, laikinai silpninantys geresnės akies matymą.

Geltonosios dėmės degeneracija

Makulos (geltonosios dėmės) degeneracija būna dvejopa – „sausoji“ ir „šlapioji“. Sausosios formos atveju palaipsniui kaupiasi mažos dėmelės – drūzos, kurios ilgainiui didėja ir trukdo matyti. Skaitydami galite pastebėti, kad vaizdas darosi tamsesnis, mažėja kontrastas.

Ligos pradžioje požymiai gali būti vos pastebimi, todėl itin svarbu kasmet tikrintis akis. Gydytojas specialiai patikrina tinklainę ir makulą, ieškodamas bet kokių pokyčių. Daugeliu atvejų laikymasis specialaus maisto papildų režimo gali sulėtinti sausosios formos progresavimą. Esant šlapiajai formai, kai pradeda formuotis nauji, nesveiki kraujagysliai, gydytojai taiko injekcijas (anti-VEGF preparatus), lazerinę ar fotodinaminę terapiją.

Tinklainės atšoka

Jei staiga vienoje regos lauko dalyje atsiranda šešėlis, kuris neišnyksta, tai gali būti pirmas tinklainės atšokos ženklas. Tinklainė – šviesai jautri sritis akies dugne – atsiskyrus visuomet kyla pavojus regėjimui.

Papildomi požymiai gali būti trumpalaikės šviesos blyksniai, juodi taškeliai, ar staigus šalutinio matymo praradimas. Diagnozei patvirtinti akis apžiūrima specialiu prietaisu, didinančiu ir apšviečiančiu tinklainę. Patvirtinus atšoką, nedelsiant taikomas chirurginis gydymas: naudojami oro burbulai, lazeris arba audinių užšaldymas, kad tinklainė vėl priglustų ir užgytų plyšiai.

Glaukoma

Glaukoma – liga, kurios metu lėtai sunyksta regos nervas. Ilgai nejaučiant jokių simptomų, gali išsivystyti nepataisomas regėjimo praradimas. Ūmiu atveju viena iš pirmųjų užuominų yra staigus matymo pritemimas ar miglumas, o paskui gali atsirasti „vaivorykštės“ ratilai apie šviesas, staigus vienos akies regos netekimas ar ryškūs blyksniai.

Diagnozei oftalmologas praplečia vyzdžius, pamatuoja akispūdį, apžiūri nervą ir patikrina regos laukus. Gydymo būdai apima vaistus akispūdžiui mažinti, lazerinį gydymą bei operacijas. Svarbu žinoti, kad gydymas gali sustabdyti ligos progresą, tačiau jau įvykusio regos pažeidimo atstatyti neįmanoma.

Katarakta

Katarakta – tai lęšiuko drumstėjimas, dėl kurio regėjimas tampa lyg prislopintas, spalvos netenka ryškumo, matymas gali būti neryškus ar dvigubas, ypač sutemus ar naktį. Dažnai pasidaro sunkiau matyti prie ryškios šviesos. Oftalmologas gali nustatyti kataraktą ištyręs regos aštrumą ir apžiūrėjęs giluminius akies sluoksnius. Jei katarakta trukdo kasdieniam gyvenimui, drumstas lęšis pašalinamas operacijos metu ir įstatomas skaidrus dirbtinis lęšis.

Smegenų augliai

Kai kuriems pacientams, priklausomai nuo naviko vietos, regėjimas gali suprastėti, matymas tapti pritemęs ar išsiliejęs. Jei auglys pažeidžia regos nervus, gali sumažėti matymo laukas ar net visiškai prarasti regėjimą. Kiti požymiai – uoslės, klausos, lytėjimo pokyčiai, raumenų trūkčiojimas, atminties sutrikimai, galvos skausmai ar net traukuliai.

Nustatant diagnozę atliekami neurologiniai tyrimai ir vaizdo diagnostika. Gydymas dažnai apima chirurginį auglio šalinimą, kai kuriais atvejais taikoma chemoterapija ar spindulinė terapija.

Kaip nustatomas ir gydomas regos pritemimas

Negalima tiesiog ignoruoti regos pritemimo – būtina kuo greičiau kreiptis į akių ligų gydytoją. Sudėtingesnių regėjimo sutrikimų atvejais svarbu rinktis oftalmologą, kuris specializuojasi sudėtingų akių ligų diagnostikoje ir gydyme. Oftalmologas turi galimybę atlikti operacijas ir skirti specifinį gydymą.

Jei viena ar abi akys staiga ima matyti pritemus ar pasireiškia ūmūs papildomi simptomai, tai gali būti net insulto požymis. Skubi pagalba būtina šiais atvejais, ypač jei kartu pasireiškia:

• Netikėtai stiprus galvos skausmas
• Staigus nutirpimas ar jėgos sumažėjimas
• Netikėta galvos svaigimo banga
• Sunkumas kalbėti arba suprasti kalbą
• Staigus dalies veido, rankos ar kojos paralyžius

Susidūrus su tokiais simptomais, būtina kuo greičiau vykti į ligoninę.

Santrauka

Regos pritemimas ar neryškus vaizdas gali signalizuoti apie įvairias akių ar net smegenų ligas – nuo žvairumo ar ambliopijos iki tinklainės atšokos, glaukomos, kataraktos ar nervo uždegimo. Laiku kreipusis į oftalmologą ir nustačius priežastį, daugeliu atvejų gydymas leidžia sėkmingai suvaldyti ar net pašalinti šią problemą.

Nors staigus regėjimo pablogėjimas gali bauginti, jis dažnai tampa svarbiu ženklu, jog reikia pasirūpinti sveikata. Daugelį ligų, jei jos pastebimos anksti, galima veiksmingai valdyti ir išvengti tolimesnių pasekmių.