Alzheimeris

Demencija gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, įskaitant galvos smegenų traumas ar skirtingas neurologines ligas. Kai kuriais atvejais tiksli priežastis taip ir lieka nenustatyta. Alzheimerio asociacijos duomenimis, Alzheimeris sudaro apie 60–80 procentų visų demencijos atvejų.

Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms. Jei diagnozė nustatoma jaunesniame amžiuje, tokia būklė apibūdinama kaip ankstyvos pradžios Alzheimerio liga.

Šiuo metu Alzheimeris nėra išgydomas, tačiau medicininės priemonės gali padėti sulėtinti ligos eigą ir pristabdyti simptomų progresavimą.

Pagrindiniai faktai apie Alzheimerio ligą

Nors Alzheimeris yra plačiai žinomas terminas, svarbu aiškiai suprasti pagrindinius šios ligos aspektus. Toliau pateikiami esminiai faktai, padedantys geriau suvokti šią būklę:

• Alzheimeris yra lėtinė, ilgalaikė ir nuolat progresuojanti liga. Ji nėra natūrali ar neišvengiama senėjimo dalis.
• Alzheimerio liga ir demencija nėra tapačios sąvokos. Alzheimeris yra viena iš demencijos formų.
• Ligos požymiai dažniausiai atsiranda palaipsniui, o smegenų pokyčiai yra degeneracinio pobūdžio, sukeliantys lėtą, bet nuoseklų funkcijų silpnėjimą.
• Šia liga gali susirgti bet kuris žmogus, tačiau didesnė rizika tenka vyresniems nei 65 metų asmenims ir tiems, kurių šeimoje yra buvę Alzheimerio ligos atvejų.
• Nėra vieno universalaus ligos eigos scenarijaus. Vieni žmonės ilgą laiką gyvena su lengvais pažinimo sutrikimais, kitiems simptomai vystosi greičiau ir liga progresuoja sparčiau.
• Nors išgydymo kol kas nėra, taikomas gydymas gali sulėtinti Alzheimerio progresavimą ir padėti pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę.
• Kiekvieno žmogaus patirtis susiduriant su Alzheimerio liga yra individuali ir skirtinga.

Alzheimerio ligos simptomai

Kiekvienam žmogui kartais pasitaiko užmaršumo epizodų, tačiau Alzheimeris pasižymi nuolat pasikartojančiais ir laikui bėgant stiprėjančiais elgesio bei pažinimo sutrikimais. Šie požymiai palaipsniui progresuoja ir ima reikšmingai veikti kasdienį gyvenimą. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai:

• atminties silpnėjimas, trukdantis kasdienėms veikloms, pavyzdžiui, susitikimų ar svarbių datų prisiminimui
• sunkumai atliekant įprastas užduotis, tokias kaip buitinės technikos naudojimas
• problemų sprendimo ir loginio mąstymo gebėjimų suprastėjimas
• kalbos raiškos ar rašymo sutrikimai
• pasimetimas laiko ar vietos atžvilgiu
• sprendimų priėmimo ir situacijų vertinimo pablogėjimas
• asmeninės higienos nepaisymas
• nuotaikos ir asmenybės pokyčiai
• atsiribojimas nuo artimųjų, draugų ir visuomeninio gyvenimo

Svarbu pabrėžti, kad šie požymiai nebūtinai reiškia Alzheimerį. Tikslią simptomų priežastį gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs bendrą sveikatos būklę.

Simptomų pobūdis ir intensyvumas kinta priklausomai nuo ligos stadijos. Vėlyvose Alzheimerio stadijose dažnai pasireiškia ryškūs kalbos, judėjimo bei reakcijos į aplinką sutrikimai.

Alzheimerio ligos diagnostika

Vienintelis visiškai tikslus Alzheimerio patvirtinimo būdas yra smegenų audinio tyrimas po mirties. Vis dėlto klinikinėje praktikoje gydytojai taiko įvairius tyrimus ir vertinimo metodus, leidžiančius įvertinti protines funkcijas, nustatyti demenciją ir atmesti kitas galimas ligas.

Diagnostikos procesas dažniausiai pradedamas išsamia ligos istorijos analize. Gydytojas gali domėtis:

• pasireiškiančiais simptomais
• šeimos sveikatos istorija
• esamomis ar buvusiomis ligomis
• vartojamais ar anksčiau vartotais vaistais
• mitybos ypatumais, alkoholio vartojimu ir kitais gyvenimo būdo veiksniais

Surinkęs šią informaciją, gydytojas paprastai paskiria papildomus tyrimus, padedančius įvertinti, ar simptomus gali sukelti Alzheimeris, ar kita sveikatos būklė.

Alzheimerio ligos gydymas vaistais

Šiuo metu Alzheimeris nėra išgydomas, taip pat nėra patikimų būdų visiškai užkirsti kelią ligos vystymuisi. Tačiau gydytojas gali skirti vaistus ir kitus gydymo metodus, kurie padeda sumažinti simptomų intensyvumą ir kuo ilgiau sulėtinti ligos progresavimą.

Dažniausiai taikomi vaistiniai preparatai:

• donepezilis
• rivastigminas
• adukanumabas
• memantinas

Atsižvelgiant į ligos eigą, gali būti rekomenduojami ir papildomi vaistai, tokie kaip antidepresantai, nerimą mažinantys preparatai ar antipsichoziniai vaistai. Jie padeda valdyti su Alzheimeriu susijusius simptomus, tarp kurių gali būti:

• depresiniai požymiai
• miego sutrikimai nakties metu
• padidėjęs dirglumas ar neramumas
• haliucinacijos

Nors laikui bėgant sergančiajam Alzheimeriu reikalinga priežiūra didėja, konkretūs simptomai ir jų deriniai kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai.

Kiti Alzheimerio ligos gydymo būdai

Be gydytojo priežiūros, Alzheimeriu sergančiam žmogui gali padėti įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurios tikslas – kuo ilgiau išlaikyti gyvenimo kokybę visais ligos etapais. Toks specialistų tinklas gali apimti:

• kineziterapeutą, padedantį palaikyti fizinį aktyvumą ir judrumą
• dietologą, kuris padeda sudaryti visavertę, subalansuotą ir maistingą mitybą
• logopedą, siekiantį išsaugoti bendravimo ir kalbos įgūdžius
• psichikos sveikatos specialistą, taikantį kognityvinę elgesio terapiją, padedančią valdyti depresijos ir nerimo simptomus
• vaistininką, stebintį vaistų vartojimą ir galimą jų sąveiką
• kitus psichikos sveikatos specialistus, dirbančius tiek su Alzheimeriu sergančiais asmenimis, tiek su jų globėjais
• socialinį darbuotoją, padedantį pacientui ir jo artimiesiems gauti reikalingas paslaugas, informaciją bei paramą
• laikinosios globos centrus, kurie suteikia trumpalaikę priežiūrą, kai nuolatiniai slaugytojai ar šeimos nariai laikinai negali pasirūpinti sergančiuoju
• paliatyviosios slaugos ar hospiso įstaigas, skirtas simptomams kontroliuoti ir komfortui užtikrinti paskutiniais gyvenimo etapais

Be gyvenimo būdo korekcijų, egzistuoja ir papildomos bei alternatyvios terapijos, apie kurias galima pasitarti su gydytoju, siekiant individualiai pritaikyti pagalbą sergančiajam Alzheimeriu.

Alzheimerio ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Iki šiol mokslininkams nepavyko nustatyti vienos konkrečios Alzheimerio ligos priežasties, tačiau yra aiškiai apibrėžti veiksniai, didinantys šios ligos tikimybę.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

• Amžius. Dauguma žmonių, kuriems išsivysto Alzheimerio liga, yra vyresni nei 65 metų.
• Paveldimumas. Jei artimas šeimos narys sirgo Alzheimeriu, rizika susirgti padidėja.
• Genetiniai veiksniai. Tam tikri genai, ypač apolipoproteino E variantai, siejami su didesne ligos išsivystymo tikimybe.

Svarbu suprasti, kad vieno ar kelių rizikos veiksnių buvimas nebūtinai reiškia, jog žmogus susirgs Alzheimeriu. Tai tik padidina statistinę riziką.

Papildomi galimi rizikos veiksniai

• anksčiau patirti depresijos epizodai
• rūkymas
• širdies ir kraujagyslių ligos
• galvos smegenų traumos

Norint geriau suprasti individualią riziką susirgti Alzheimeriu, rekomenduojama aptarti savo sveikatos būklę su gydytoju.

Alzheimerio ligos stadijos

Alzheimeris yra progresuojanti liga, todėl jos simptomai laikui bėgant palaipsniui stiprėja. Vidutiniškai žmonės po diagnozės gyvena nuo ketverių iki aštuonerių metų, tačiau kai kurie gali gyventi ir iki dvidešimties metų.

Išskiriamos septynios pagrindinės Alzheimerio stadijos. Pirmosios trys laikomos priešdemencinėmis arba lengvo pažinimo sutrikimo stadijomis. Likusios keturios stadijos yra tos, kurių metu dažniausiai ir nustatoma Alzheimerio liga.

Paskutinėje ligos stadijoje dažnai pastebimas ryškus kalbos nykimas, veido mimikos praradimas, o judėjimas tampa stipriai apribotas arba beveik neįmanomas.

Aptariant ligos eigą su gydytoju, galima parengti strategijas, padedančias valdyti šiuos pokyčius. Tinkamai parinkta priežiūra leidžia kuo ilgiau išlaikyti sergančiojo komfortą ir gyvenimo kokybę.

Alzheimerio ligos priežiūra

Ligai progresuojant, Alzheimeriu sergantiems žmonėms vis labiau reikalinga pagalba atliekant kasdienes veiklas. Jei jūsų artimasis susiduria su šia diagnoze, svarbu kuo anksčiau pradėti domėtis ligos eiga, galimais pokyčiais ir savo vaidmeniu būsimame priežiūros procese. Slauga ir globa dažnai tampa sudėtingu emociniu bei fiziniu iššūkiu, tačiau kartu tai gali būti ir prasminga, artumą stiprinanti patirtis.

Kaip pasiruošti artimojo, sergančio Alzheimeriu, priežiūrai

Jeigu jūsų šeimos narys ar artimas žmogus serga Alzheimeriu, naudinga iš anksto planuoti ir sistemingai ruoštis priežiūros atsakomybei. Toliau pateikiami pagrindiniai žingsniai, padedantys tai padaryti:

• Gilinkite žinias apie Alzheimerį, jo stadijas ir dažniausiai pasitaikančius simptomus. Informacijos rinkimas leidžia geriau suprasti, ko galima tikėtis skirtingais ligos etapais.
• Įtraukite šeimos narius ar artimuosius, kurie galėtų prisidėti prie priežiūros ir pasidalyti atsakomybe.
• Apsvarstykite galimybę prisijungti prie paramos grupės, skirtos demenciją turinčių žmonių slaugytojams. Tokios bendruomenės suteikia emocinį palaikymą ir praktinių patarimų.
• Pasidomėkite profesionaliomis paslaugomis savo regione, įskaitant slaugą namuose, laikinosios priežiūros galimybes bei dienos centrus suaugusiesiems.
• Nepamirškite, kad pagalbos reikia ir jums patiems. Kreipkitės į artimus žmones ir būkite atviri priimdami siūlomą paramą.

Slaugytojo savijautos svarba

Rūpinantis Alzheimeriu sergančiu asmeniu, itin svarbu nepamiršti savo fizinės ir emocinės sveikatos. Slauga dažnai susijusi su įtampa, nuolatine atsakomybe ir sudėtingomis situacijomis, kurios ilgainiui gali neigiamai paveikti slaugytojo savijautą.

Kiek įmanoma, išsamus priežiūros planas turėtų apimti ne tik sergančiojo poreikius, bet ir slaugytojo palaikymo priemones. Tinkama pagalba, poilsis ir emocinis palaikymas leidžia ilgiau išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir užtikrinti kokybišką, tvarią Alzheimerio ligos priežiūrą.

Šaltiniai

• Alzheimer’s Association. Alzheimer’s Disease Facts and Figures.
• World Health Organization. Dementia.
• National Institute on Aging. Alzheimer’s Disease and Related Dementias.
• European Medicines Agency. Treatment and Management of Alzheimer’s Disease.
• McKhann, G. M., Knopman, D. S., Chertkow, H. ir kt. The diagnosis of dementia due to Alzheimer’s disease.