Dažniausiai bronchito gydymui vartojami antibiotikai

0
6

Bronchito gydymui antibiotikai dažniausiai neskiriami. Tai lemia faktas, kad dauguma ūminio bronchito atvejų vystosi dėl virusinės infekcijos, o antibiotikai veikia tik bakterijas, todėl virusinės kilmės uždegimui jie yra neveiksmingi.

Bronchito tipai ir priežastys

Ūminiu bronchitu vadinamas greitai atsirandantis kvėpavimo takų uždegimas, kai pažeidžiami į plaučius vedantys bronchai. Infekcija sukelia jų paburkimą ir gleivių gamybą, todėl žmogų pradeda varginti kosulys. Bronchitą gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos, tad gydymo eiga priklauso nuo sukėlėjo.

Manoma, kad didžiąją dalį ūminio bronchito atvejų lemia virusai, tie patys, kurie sukelia ir peršalimą ar gripą. Šiuo atveju antibiotikai nepadeda ir jų skirti nereikia. Simptomai dažnu atveju trunka iki trijų savaičių po peršalimo pradžios.

Kai prireikia antibiotikų

Cheminiai vaistai nuo bakterijų – antibiotikai – reikalingi tik tuomet, jei gydytojas pagrįstai įtaria, kad bronchitą sukelia bakterinė infekcija arba jei po virusinės ligos gresia papildoma bakterinė komplikacija, pvz., plaučių uždegimas. Sveikiems suaugusiems toks poreikis pasitaiko retai, tačiau riziką padidina vyresnis amžius, lėtinių ligų turėjimas ar labai silpna imuninė sistema.

Gydytojai, parinkdami antibiotikus, visada atsižvelgia į individualią paciento situaciją: buvusias alergijas, kitas lėtines ligas (širdies, plaučių, autoimunines), rūkymo ar garinimo įpročius, deguonies kiekį kraujyje ir tyrimų rezultatus.

Simptomai, dėl kurių reikia pasitarti su gydytoju

  • Aukšta temperatūra (virš 38°C)
  • Kraujas skreplyje dėl nuolatinio kosėjimo
  • Švokštimas, kvėpavimo pasunkėjimas
  • Simptomai, besitęsiantys ilgiau nei tris savaites
  • Simptomai, kurie atsinaujina po pagerėjimo

Antibiotikų rūšys bronchito gydymui

Jei bronchitą reikia gydyti antibiotikais, dažniausiai pasirenkamos šios grupės:

  • Makrolidai (pvz., azitromicinas)
  • Aminopenicilinai (pvz., ampicilinas, amoksicilinas)
  • Cefalosporinai
  • Fluorochinolonai (pvz., ciprofloksacinas, levofloksacinas) – šie skiriami tik tada, kai kiti variantai netinka

Kokliušas – speciali kosulio priežastis

Nuolatinį ilgalaikį kosulį kartais sukelia bakterija Bordetella pertussis, sukelianti kokliušą. Nors dažniausiai šios infekcijos išvengiama vakcinos dėka, neskiepyti vaikai (ar suaugusieji) vis dar gali susirgti. Pradiniu laikotarpiu šio užkrato simptomai labai primena bronchitą – sloga, nedidelė temperatūra, retkarčiais pasireiškiantis lengvas kosulys ar kvėpavimo pauzės kūdikiams.

Po vienos ar dviejų savaičių išsivysto būdingos intensyvios kosulio priepuolių bangos su ypač garsu „žviegiančiu” įkvėpimu. Kosulys gali trukdyti kelias savaites ir išsekinti. Ši liga ypač pavojinga kūdikiams, todėl susirgus ar įtariant kokliušą būtina izoliuotis ir pasitarti su gydytoju.

Kokliušui gydyti skiriami antibiotikai – dažniausiai azitromicinas, klaritromicinas arba eritromicinas. Labai svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau, kad sumažėtų komplikacijų ir plitimo pavojus.

Kaip tinkamai vartoti antibiotikus

Jei gydytojas išrašė antibiotikų, svarbu išgerti visą paskirtą jų kursą (nuo 7 iki 14 dienų), net jei pasijutote geriau anksčiau. Per anksti nutraukus vartojimą, ligą sukėlusios bakterijos gali likti organizme ir tapti atsparios vaistui, dėl to ateityje gydymas gali tapti sudėtingesnis.

Kas gali nutikti nebaigus gydymo

Jei antibiotikai vartojami netinkamai ar išvis negeriant paskirtų vaistų, bronchitas gali tapti sunkesnis arba komplikuotis į plaučių uždegimą.

Papildomos priemonės simptomams palengvinti

Nesvarbu, ar bronchitas sukeltas virusų, ar bakterijų, daugeliu atvejų pagrindinis gydymas yra savipriežiūra ir simptomų lengvinimas:

  • Gausus skysčių vartojimas
  • Poilsis ir atsipalaidavimas
  • Drėkintuvai, inhaliacijos ar druskos purškalai palengvina užgulimą
  • Šilti gėrimai, medus (tik vyresniems nei 1 metų vaikams ir suaugusiesiems), ledinukai ar pastilės ramina gerklę
  • Esant poreikiui – vaistai nuo skausmo ar karščiavimo (dozes ir saugumą būtina derinti su gydytoju, ypač nėštumo metu)

Nėščioms pacientėms nereikėtų naudoti nereceptinių vaistų be gydytojo patarimo. Verta prisiminti, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo vėliau nėštumo metu nerekomenduojami.

Galimi šalutiniai antibiotikų poveikiai

Nors antibiotikai kartais būtini, jie gali sukelti šalutinių reakcijų, pavyzdžiui:

  • Bėrimas
  • Pykinimas
  • Viduriavimas
  • Alerginės reakcijos, galinčios būti ir labai rimtos
  • Bakterijų atsparumas – kai liga nebereaguoja į įprastinius vaistus
  • Žarnyno bakterijų (pvz., Clostridioides difficile) sukelta stipri viduriavimo infekcija

Dėl dažnų šalutinių poveikių ir menkos naudos daugeliui bronchito atvejų, antibiotikai skiriami tik esant būtinybei. Tinkamas gydymo būdo pasirinkimas padeda išvengti komplikacijų ir sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo greičiau.

Komentarų sekcija išjungta.