Disleksija

Disleksija yra mokymosi sutrikimas, kuris apsunkina skaitymą, rašybą ir rašymą. Ji nėra susijusi su žmogaus intelektu ar regos bei klausos problemomis. Disleksiją turinčių žmonių smegenys sunkiau susieja matomas raides su garsais, kuriuos jos atspindi.

Apie 5-15% žmonių turi tam tikrų disleksijos simptomų, tokių kaip lėtas skaitymas, rašybos klaidos ar žodžių painiojimas. Disleksija gali būti diagnozuota vaikystėje, tačiau kai kurie žmonės apie ją sužino tik suaugę.

Ar disleksija yra negalia?

Disleksija laikoma skaitymo ar mokymosi negalia. Ji atsiranda dėl tam tikrų smegenų sričių, atsakingų už kalbos apdorojimą, skirtumų.

Disleksijos tipai

Disleksija gali pasireikšti skirtingai ir turėti įvairias formas. Daugeliu atvejų ji yra įgimta, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti dėl raidos sutrikimų, smegenų traumų ar ligų. Disleksijos tipai gali būti vadinami pirminėmis, antrinėmis arba įgytomis formomis.

Kai kuriems žmonėms disleksija sukelia sunkumų skaitant ir suvokiant garsus (fonologinė disleksija), kitiems sunku atpažinti žodžius vizualiai (paviršinė disleksija). Esant gilesniems smegenų pažeidimams, gali atsirasti vadinamoji gilioji disleksija, kuri apsunkina žodžių atpažinimą ir suvokimą. Disleksija gali būti kelių šių tipų derinys.

Kas sukelia disleksiją?

Nors tiksli disleksijos priežastis nėra žinoma, yra keletas teorijų, aiškinančių, kodėl ji pasireiškia:

• Disleksija ir genetika – Disleksija dažnai yra paveldima – jei vienas iš tėvų turi disleksiją, tikimybė, kad ją turės ir vaikas, yra 30-50%.
• Smegenų raidos ar veiklos pokyčiai – Disleksija gali būti susijusi su tam tikrais smegenų struktūros ar funkcijų skirtumais. Tyrimai rodo, kad žmonių, turinčių disleksiją, smegenų sritys, atsakingos už skaitymą ir kalbos apdorojimą, veikia kitaip nei įprastai.

Disleksijos simptomai

Disleksijos požymiai dažnai tampa pastebimi pradėjus lankyti mokyklą. Pirmieji ženklai gali išryškėti dar darželyje, tačiau juos dažniausiai pastebi mokytojai.

Disleksijos simptomai ikimokykliniame amžiuje

• Sunkiai išmoksta ir prisimena abėcėlės raides
• Maišo raides ir žodžius
• Atsilieka nuo bendraamžių kalbos raidoje
• Netiksliai taria pažįstamus žodžius
• Painioja panašius garsus, pvz., „t” ir „d”
• Nepastebi rišlumo dėsningumų, pavyzdžiui, rimuojančių žodžių

Disleksijos simptomai pradinėje mokykloje

• Skaito lėčiau nei bendraamžiai
• Sunkiai skiria tam tikras raides ir žodžius
• Negali susieti raidžių su jų garsais
• Rašo raides ar skaičius atvirkščiai, pvz., „b” vietoje „d”
• Sunkiai ištaria žodžius skaitydamas garsiai
• Rašo labai lėtai
• Darosi rašybos klaidų net paprastuose žodžiuose, pvz., „šuo”
• Skundžiasi, kad raidės atrodo išsiliejusios ar juda puslapyje
• Sunkiai supranta ir vykdo instrukcijas

Disleksijos simptomai paauglystėje ir suaugus

• Vengia socialinių situacijų dėl bendravimo sunkumų
• Daro rašybos, gramatikos ir skyrybos klaidų
• Ilgai rašo namų darbus ar atlieka testus
• Turi neaiškų, netvarkingą raštą
• Kalba lėtai
• Vengia skaityti garsiai
• Maišo panašius žodžius, pvz., „baigti” vietoje „pabaigti”
• Sunkiai supranta idiomų ar posakių prasmę
• Patiria sunkumų atliekant matematikos užduotis, mokantis naujos kalbos ar įsimenant skaičius, slaptažodžius
• Sunkiai planuoja ir laikosi terminų

Kada kreiptis į specialistą?

Jei jūsų vaikas rodo disleksijos požymius, verta pasikalbėti su mokytoju, kad išsiaiškintumėte, kaip jam sekasi klasėje. Taip pat naudinga kreiptis į gydytoją, kuris padės atmesti kitas galimas problemas, tokias kaip klausos ar regos sutrikimai. Jei disleksija yra tikėtina priežastis, gydytojas gali nukreipti jus pas specialistą, kuris atliks išsamesnius tyrimus ir pasiūlys tinkamą pagalbą.

Kuo anksčiau disleksija diagnozuojama, tuo greičiau galima pradėti mokymo metodų pritaikymą ir padėti vaikui įveikti sunkumus.

Disleksija suaugusiesiems

Jei disleksija nebuvo diagnozuota vaikystėje, ji gali būti pastebėta ir suaugus. Suaugusieji gali pastebėti, kad jiems sunku:

• Skaityti ar atlikti užduotis, susijusias su skaitymu
• Rašyti, įsiminti ar atpažinti žodžius
• Užsirašyti pastabas ar perrašyti tekstą
• Suprasti posakius ar humorą, kuris turi perkeltinę reikšmę
• Atlikti skaičiavimo užduotis, mokytis užsienio kalbos ar prisiminti skaičius (pvz., PIN kodus)
• Organizuoti laiką ir laikytis terminų

Jei įtariate, kad turite disleksiją, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali nukreipti pas specialistą tolimesniam įvertinimui ir pagalbos strategijų paieškai.

Kaip diagnozuojama disleksija?

Disleksijai nustatyti nėra specifinio kraujo ar neurologinio tyrimo. Diagnozė nustatoma atlikus testus ir įvertinimus, kuriuos atlieka medicinos ar švietimo specialistai. Jie stebi tam tikrus požymius, kurie gali parodyti, ar vaikas turi disleksiją.

Disleksijos testai

Kad būtų galima pritaikyti tinkamiausią mokymosi programą, gydytojas ar švietimo specialistas atlieka testus, kurie įvertina skaitymo ir rašymo gebėjimus. Disleksijos testai gali apimti:

• Gebėjimą skaityti ir tarti nepažįstamus žodžius
• Kalbinius įgūdžius
• Skaitymo supratimą
• Rašybą
• Žodyną
• Žodžių atpažinimą

Gydytojas taip pat gali įvertinti, ar nėra kitų veiksnių, galinčių paveikti mokymąsi, tokių kaip dėmesio sutrikimai (ADHD), depresija ar nerimas. Švietimo psichologas gali atlikti išsamesnius mokymosi sutrikimų tyrimus. Gavus tikslią diagnozę, galima bendradarbiauti su mokytojais ir specialistais, kad būtų sudarytas individualizuotas mokymosi planas.

Disleksijos gydymas

Disleksijai gydyti nėra vaistų, tačiau yra įvairių priemonių ir metodų, padedančių vaikams efektyviau mokytis skaityti.

Skaitymo programos

Vaikams, turintiems disleksiją, sunku susieti raides su jų garsais ir atpažinti žodžių reikšmes. Todėl jiems reikalinga papildoma pagalba mokantis skaityti ir rašyti.

Vaikas gali dirbti su skaitymo specialistu, kuris padės:

• Išmokti tarti raides ir žodžius (fonetika)
• Skaityti greičiau
• Geriau suprasti skaitomą tekstą
• Aiškiau rašyti

Kitos programos, skirtos vaikams su disleksija, apima:

• Orton-Gillingham metodą – tai žingsnis po žingsnio sistema, kuri padeda susieti raides su garsais ir atpažinti žodžius.
• Daugiakanalį mokymąsi – vaikams mokytis padeda skirtingi pojūčiai. Pavyzdžiui, vaikas gali pirštais perbraukti per švitriniu popieriumi padengtas raides, kad lengviau prisimintų rašybą.

Papildoma pagalba

Pagal teisės aktus, mokyklos privalo suteikti specializuotus mokymosi planus vaikams, turintiems disleksiją. Tokie planai vadinami individualizuotais mokymosi planais (IMP). Juose aprašoma, kokios pagalbos reikia vaikui ir kokius metodus mokykla taikys. IMP yra reguliariai atnaujinamas pagal mokinio pažangą.

Papildomos pagalbos priemonės gali apimti:

• Specialųjį ugdymą. Mokymosi ar skaitymo specialistai gali dirbti su vaiku individualiai arba mažose grupėse tiek klasėje, tiek atskiroje patalpoje.
• Palengvintas mokymasis. IMP gali numatyti papildomas paslaugas, tokias kaip garso knygos, papildomas laikas testams atlikti ar tekstų skaitymo programos, kurios garsiai perskaito kompiuteryje ar knygoje esančius žodžius.

Skaitymas namuose

Mokymasis neapsiriboja tik mokykla – svarbu skatinti vaiką skaityti ir namuose. Keletas būdų, kaip galima padėti:

• Skaityti kartu su vaiku kiekvieną dieną
• Naudoti garso knygas, kad vaikas galėtų skaityti kartu su įrašu
• Skatinti vaiką skaityti tiek tyliai, tiek garsiai
• Kartoti mėgstamas knygas, nes tai padeda įtvirtinti žinias
• Pakaitomis skaityti garsiai ir aptarti perskaitytą istoriją

Mokymosi strategijos disleksiją turintiems vaikams ir suaugusiems

Šie patarimai gali padėti lengviau įveikti skaitymo ir rašymo sunkumus:

• Skaityti ramioje aplinkoje, kur nėra pašalinių trukdžių
• Klausytis garso knygų ir kartu skaityti tekstą
• Ilgas užduotis suskirstyti į mažesnes, lengviau valdomas dalis
• Prašyti papildomos pagalbos iš mokytojų ar vadovų
• Prisijungti prie palaikymo grupių, skirtų vaikams ir suaugusiems, turintiems disleksiją.

Kaip padėti vaikui su disleksija?

Sužinojus, kad jūsų vaikas turi disleksiją, norisi padaryti viską, kas įmanoma, kad jam būtų lengviau mokytis.

Skaitymas kartu

• Kartu klausytis garso knygų ir skaityti tekstą
• Skatinti vaiką skaityti tiek savarankiškai, tiek garsiai
• Pakartotinai skaityti mėgstamas knygas
• Dalintis skaitymo patirtimi, aptariant perskaitytą istoriją

Mokymosi procesą paversti smagiu

Mokymasis gali būti lengvesnis ir smagesnis, jei į jį įtraukiamos žaidybinės veiklos:

• Kurti dainas, eilėraščius ir net šokius, kad vaikas lengviau įsimintų informaciją
• Žaisti žodžių žaidimus
• Naudoti rimuojančias daineles ar linksmas užduotis mažesniems vaikams

Pagalba mokykloje

• Naudoti technologijas, tokias kaip planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir kompiuteriai
• Įdiegti internetinius žodynus, rašybos tikrinimo programas ir tekstų skaitymo įrankius
• Padėti vaikui organizuoti mokymosi medžiagą
• Ilgas užduotis suskaidyti į mažesnes dalis

Emocinė parama

Kaip ir su daugeliu tėvystės iššūkių, svarbu būti kantriam, tvirtam ir pozityviam.

• Švęsti pasiekimus. Pavyzdžiui, po sėkmingai atliktos užduoties ar testo galima kartu smagiai praleisti laiką.
• Nesitikėti tobulumo. Net mažas progresas yra didelis laimėjimas.
• Paaiškinti vaikui, kas yra disleksija. Jis turi suprasti, kad tai nėra jo kaltė ir kad kartu galima rasti būdų, kaip su ja susidoroti.
• Leisti vaikui užsiimti veikla, kurioje jis stiprus. Tai padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp mokyklos iššūkių ir mėgstamų veiklų.
• Skatinti pasitikėjimą savimi. Pabrėžti vaiko stipriąsias puses ir neleisti, kad mokymosi sunkumai užgožtų jo gabumus.