Echoskopija: kas tai, paskirtis, procedūra ir rezultatai

Echoskopija (dar vadinama sonografija arba ultrasonografija) yra neinvazinis vaizdinis tyrimas. Echoskopijos metu gaunamas vaizdas vadinamas sonograma. Šis metodas naudoja aukšto dažnio garso bangas, kad sukurtų realaus laiko vidaus organų ar kitų minkštųjų audinių, tokių kaip kraujagyslės, vaizdus ar vaizdo įrašus.

Echoskopija leidžia sveikatos priežiūros specialistams matyti minkštuosius audinius kūno viduje, neatliekant chirurginių pjūvių. Skirtingai nei rentgeno tyrimai, echoskopija nenaudoja spinduliuotės.

Nors dauguma žmonių echoskopiją sieja su nėštumu, šis tyrimas naudojamas įvairiose medicininėse situacijose ir leidžia išsamiai ištirti skirtingas kūno vietas.

Kaip veikia echoskopija?

Procedūros metu sveikatos priežiūros specialistas naudoja prietaisą, vadinamą davikliu arba zondo, kurį perkelia per tiriamą kūno sritį arba įveda į kūno angą. Ant odos užtepamas plonas gelio sluoksnis, kuris padeda ultragarso bangoms efektyviai prasiskverbti į kūno audinius.

Zondas paverčia elektros srovę aukšto dažnio garso bangomis ir siunčia jas į audinius. Šių bangų negalima girdėti plika ausimi.

Garso bangos atsispindi nuo vidaus organų ir grįžta į zondą, kuris jas paverčia elektriniais signalais. Kompiuteris iš šių signalų suformuoja realaus laiko vaizdus ar vaizdo įrašus, kurie rodomi ekrane.

Kokios yra echoskopijos rūšys?

Echoskopijos tyrimai skirstomi į tris pagrindines kategorijas:

• Nėštumo echoskopija (priešgimdyvinė echoskopija)
• Diagnostinė echoskopija
• Procedūrų kontrolė naudojant echoskopiją

Nėštumo echoskopija

Echoskopija dažnai naudojama nėštumo metu stebėti būsimą mamą ir vaisių.

Šis tyrimas padeda:

• Patvirtinti nėštumą
• Nustatyti, ar laukiamasi daugiau nei vieno vaisiaus
• Apskaičiuoti nėštumo trukmę ir vaisiaus amžių
• Įvertinti vaisiaus augimą ir padėtį
• Stebėti vaisiaus judesius ir širdies ritmą
• Nustatyti įgimtas anomalijas, tokias kaip smegenų, nugaros smegenų, širdies ar kitų organų vystymosi sutrikimai
• Įvertinti vaisiaus vandenų kiekį

Dauguma gydytojų rekomenduoja atlikti echoskopiją maždaug 20-tą nėštumo savaitę. Šis tyrimas leidžia įvertinti vaisiaus vystymąsi ir, jei pageidaujama, nustatyti biologinę lytį.

Esant tam tikroms medicininėms indikacijoms, gali būti paskirtos papildomos echoskopijos.

Diagnostinė echoskopija

Diagnostinė echoskopija naudojama įvairioms vidaus kūno dalims apžiūrėti, kai reikia išsiaiškinti skausmo, anomalijų ar kitų simptomų priežastis. Šis tyrimas gali padėti nustatyti galimus pažeidimus, uždegimus ar kitus sutrikimus.

Daugeliu atvejų diagnostinė echoskopija atliekama perkeliant zondą per odą, tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti įvedamas į organizmo vidų, pavyzdžiui, į makštį ar tiesiąją žarną.

Echoskopijos tipas priklauso nuo konkrečios situacijos ir tyrimo tikslo.

Diagnostinės echoskopijos pavyzdžiai:

• Pilvo echoskopija – zondas judinamas per pilvo sritį. Šis tyrimas padeda nustatyti įvairias pilvo skausmo priežastis.
• Inkstų echoskopija – vertinama inkstų dydis, vieta ir forma, taip pat susijusios struktūros, tokios kaip šlapimtakiai ir šlapimo pūslė. Tyrimas padeda aptikti cistas, auglius, uždegimus ar kitus pažeidimus.
• Krūtų echoskopija – neinvazinis tyrimas, naudojamas krūtų guzams ar cistoms nustatyti. Gali būti skiriamas po nenormalaus mamografijos rezultato.
• Doplerinė echoskopija – speciali technika, leidžianti įvertinti kraujo tėkmę arterijose ir venose. Šis metodas dažnai naudojamas kraujotakos sutrikimams diagnozuoti.
• Dubens echoskopija – vertinami dubens srities organai, tokie kaip šlapimo pūslė, prostata, tiesioji žarna, kiaušidės, gimda ir makštis.
• Transvaginalinė echoskopija – zondas įvedamas į makštį, kad būtų galima išsamiai įvertinti gimdą ir kiaušides.
• Skydliaukės echoskopija – padeda įvertinti skydliaukės dydį ir aptikti mazgus ar kitas patologijas.
• Transrektalinė echoskopija – zondas įvedamas į tiesiąją žarną, kad būtų galima ištirti prostatą ar kitas gretimas struktūras.

Procedūrų kontrolė naudojant echoskopiją

Echoskopija dažnai naudojama medicininių procedūrų metu, siekiant tiksliai nustatyti adatų ar kitų instrumentų padėtį.

Ji gali būti naudojama renkant audinių ar skysčių mėginius iš šių sričių:

• Sausgyslių
• Sąnarių
• Raumenų
• Cistų ar skysčių sankaupų
• Minkštųjų audinių darinių
• Vidaus organų, tokių kaip kepenys, inkstai ar prostata
• Persodintų organų, tokių kaip kepenys, inkstai ar kasa

Be to, echoskopija gali būti naudojama šių procedūrų metu:

• Embriono perkėlimas atliekant dirbtinį apvaisinimą
• Nervų blokados
• Kontraceptinės spiralės padėties patikrinimas po įdėjimo
• Pažeidimų lokalizavimas prieš operaciją

Echoskopija yra plačiai naudojamas metodas, padedantis ne tik diagnozuoti sveikatos sutrikimus, bet ir atlikti įvairias medicinines procedūras. Šis neinvazinis ir saugus tyrimas suteikia gydytojams vertingos informacijos apie paciento sveikatos būklę.

Skirtumas tarp 3D ir 4D echoskopijos

Tradicinė nėštumo echoskopija yra dvimatė (2D), kuri suteikia plokščius, kontūrinio pobūdžio vaizdus. 2D echoskopija leidžia gydytojui matyti vaisiaus vidaus organus ir struktūras.

Trimatė (3D) echoskopija suteikia galimybę aiškiau vizualizuoti tam tikras vaisiaus kūno dalis, tokias kaip veido bruožai, pirštai ar kojų pirštai.

Keturių matmenų (4D) echoskopija yra judanti 3D echoskopijos versija, kuri leidžia stebėti realaus laiko vaizdus. Nors 3D ir 4D vaisiaus echoskopijos medicininiais tikslais naudojamos retai, jos gali būti naudingos diagnozuojant tam tikras veido ar griaučių anomalijas. Be to, 3D echoskopija gali būti naudojama gimdos polipų ir fibroidų vertinimui.

Echoskopija laikoma saugia procedūra, tačiau ilgalaikis ir nereikalingas jos naudojimas gali padidinti galimas rizikas. Todėl specialistai nerekomenduoja atlikti 3D echoskopijos vien tik suvenyriniais tikslais ar pramogai.

Kas atlieka echoskopiją?

Echoskopijas atlieka gydytojas arba specialiai apmokytas sveikatos priežiūros specialistas, vadinamas echoskopuotoju (sonografu). Šie specialistai yra išmokyti saugiai ir tinkamai valdyti echoskopinį aparatą.

Svarbu, kad echoskopiją atliktų kvalifikuotas medicinos darbuotojas ir kad tyrimas būtų atliekamas medicinos įstaigoje.

Kaip pasiruošti echoskopijai?

Pasiruošimas priklauso nuo atliekamo echoskopijos tipo. Kai kurioms procedūroms nereikia jokio specialaus pasiruošimo.

• Atliekant dubens echoskopiją (įskaitant nėštumo echoskopiją, moterų reprodukcinės sistemos ir šlapimo sistemos tyrimus), prieš procedūrą gali reikėti išgerti vandens ir pripildyti šlapimo pūslę.
• Pilvo echoskopijai gali būti rekomenduojama tam tikrą laiką pasninkauti, t. y. nevalgyti ir negerti nieko, išskyrus vandenį.

Jūsų gydytojas suteiks konkrečius nurodymus, kaip pasiruošti echoskopijai. Jie gali būti pateikti konsultacijos metu, registruojantis tyrimui arba elektroninėje medicininėje paskyroje, jei tokia naudojama.

Kaip vyksta echoskopija?

Procedūra priklauso nuo to, kurią kūno dalį reikia ištirti. Gali būti paprašyta nusivilkti tam tikrus drabužius arba apsivilkti ligoninės chalatą.

Jei echoskopija atliekama išoriškai (per odą), jos eiga paprastai yra tokia:

1. Jūs atsigulate ant nugaros arba ant šono ant patogaus tyrimo stalo.
2. Echoskopuotojas užtepa nedidelį kiekį vandens pagrindu pagaminto gelio ant odos virš tiriamos srities. Gelis padeda perduoti garso bangas ir nekenkia odai ar drabužiams.
3. Specialistas perkelia rankinį daviklį (zondą) per užteptą gelį, kad gautų vaizdus iš jūsų kūno vidaus.
4. Gali būti paprašyta nekvėpuoti kelioms sekundėms arba nejudėti, kad būtų gauti aiškesni vaizdai.
5. Kai surenkama pakankamai vaizdų, specialistas nuvalo gelio likučius nuo odos, ir procedūra baigta.

Echoskopija dažniausiai trunka nuo 30 iki 60 minučių. Jei turite klausimų dėl konkretaus tyrimo, pasitarkite su gydytoju.

Ar echoskopija sukelia skausmą?

Echoskopijos, kurios atliekamos per odą, paprastai nesukelia skausmo. Kadangi šis metodas naudoja garso bangas, jų negalima pajusti.

Tam tikrais atvejais gali kilti nedidelis diskomfortas:

• Jei reikia turėti pilną šlapimo pūslę, gali būti nemalonus spaudimas.
• Nėščiosioms gali būti nepatogu gulėti ant tyrimo stalo ilgą laiką.
• Vidiniai tyrimai, tokie kaip transvaginalinė ar transrektalinė echoskopija, gali būti nejaukūs, tačiau neturėtų sukelti skausmo.

Ar echoskopija yra saugi?

Taip, atlikti tyrimai rodo, kad echoskopija yra saugi ir nesukelia kenksmingo poveikio. Skirtingai nuo kai kurių kitų vaizdinės diagnostikos metodų, tokių kaip rentgenas ar kompiuterinė tomografija, echoskopija nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės.

Vis dėlto svarbu, kad echoskopijas atliktų specialistas, turintis tinkamą mokymą, kad būtų užtikrintas saugus ir efektyvus procedūros atlikimas.

Kada sužinosiu echoskopijos rezultatus?

Rezultatų gavimo laikas priklauso nuo echoskopijos tipo. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, nėštumo metu, gydytojas gali iš karto pateikti išvadas.

Kitais atvejais radiologas – specialistas, kuris interpretuoja vaizdinius tyrimus – peržiūrės vaizdus ir perduos ataskaitą gydytojui, kuris paskyrė tyrimą. Tada gydytojas pasidalins rezultatais su jumis arba jie gali būti pasiekiami jūsų elektroninėje medicininėje paskyroje, jei tokią naudojate.

Kokias ligas ir būkles galima aptikti echoskopijos metu?

Echoskopija padeda diagnozuoti įvairius sveikatos sutrikimus, įskaitant:

• Nenormalius auglius, tokius kaip navikai ar vėžys.
• Kraujo krešulius.
• Padidėjusią blužnį.
• Negimdinį nėštumą (kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina ne gimdoje).
• Tulžies pūslės akmenis.
• Aortos aneurizmą.
• Inkstų ar šlapimo pūslės akmenis.
• Tulžies pūslės uždegimą (cholecistitą).
• Varikocelę (išsiplėtusias venas sėklidėse).

Kokius klausimus reikėtų užduoti gydytojui apie echoskopiją?

Jei jums paskirta echoskopija, galite paklausti gydytojo:

• Kokio tipo echoskopiją reikia atlikti?
• Kaip turėčiau pasiruošti tyrimui?
• Ar man reikės papildomų tyrimų?
• Kada galiu tikėtis sužinoti rezultatus?