Kaip kasdienis triukšmas veikia širdies plakimą

Kasdien mus supantis triukšmas – nuo nuolatinio eismo šurmulio iki buitinės technikos garsų – dažnai atrodo nekenksmingas ar net nepastebimas. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, kad ilgalaikis triukšmo poveikis gali turėti įtakos ne tik mūsų psichologinei gerovei, bet ir širdies veiklai. Kaip dažnas ar nuolatinis triukšmas keičia širdies plakimą? Kuo rizikuoja gyvenantieji miestuose ar arti judrių gatvių? Šiame straipsnyje aptarsime, ką apie triukšmo įtaką širdžiai sako mokslas, kokie signalai rodo galimą pavojų bei kaip galima sumažinti neigiamą triukšmo įtaką kasdieniame gyvenime.

Kaip organizmas reaguoja į garsus aplinkoje

Triukšmas – tai ne tik nemalonūs ar garsūs garsai, bet ir bet koks foninis garsas, kuris išsiskiria iš įprastos foninės aplinkos. Nors mūsų klausos aparatas sugeba prisitaikyti prie įvairių aplinkos garsų, nervų sistema juos vis tiek registruoja ir perduoda signalus smegenims. Patys garsai nėra pavojingi, tačiau jų nuolatinis arba stiprus poveikis gali sukelti streso reakciją.

Stresas ir širdies plakimas: koks ryšys?

Triukšmas veikia mūsų kūną per streso mechanizmus. Stiprus ar trikdantis garsas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri reguliuoja „kovok arba bėk“ reakciją. Dėl šios reakcijos organizme pradeda išsiskirti hormonai – adrenalinas, kortizolis, noradrenalinas. Jie padidina širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagysles ir pakelia kraujospūdį.

Ilgainiui, jei garsus triukšmas ar net nemalonus foninis triukšmas nuolat veikia organizmą, nuolatinis hormonų išsiskyrimas tampa įprastu reiškiniu – tai gali sukelti širdies ritmo pakitimus. Toks poveikis stebimas net tada, kai triukšmas nėra pakankamai garsus, kad pažadintų žmogų ar blaškytų dėmesį, bet nuolat veikia fone, pavyzdžiui, gyvenant prie eismo gatvės ar oro uosto.

Moksliniai tyrimai: triukšmo poveikis širdžiai

Mokslinės studijos rodo aiškų ryšį tarp nuolatinio triukšmo poveikio ir padidėjusios širdies veiklos sutrikimų, padidėjusio kraujospūdžio bei net insulto ar infarkto rizikos. 2018 metais Europos kardiologų draugijos žurnale publikuotas tyrimas nustatė, kad triukšmas virš 55 decibelų padidina hipertenzijos riziką net 20 %.

Širdies plakimas (dažnis ir ritmas) greitai reaguoja į aplinkos pokyčius. Eksperimentai įrodė, kad triukšmo lygio padidėjimas viešajame transporte ar šalia judrios gatvės per kelias minutes lemia pastebimą širdies ritmo paaukštėjimą – tai ima veikti net ir nesąmoningai, be akivaizdaus streso pojūčio.

Kokia rizika kyla ilgalaikėje perspektyvoje?

Tie, kurie ilgą laiką gyvena ar dirba triukšmingoje aplinkoje, patiria didesnę riziką susidurti su širdies ligomis. Ilgalaikis aukštas ar vidutinis triukšmas susijęs su didesne aritmijos, tachikardijos (širdies ritmo pagreitėjimo), širdies nepakankamumo rizika. Pastebima, kad net ir žmonės, nejaučiantys akivaizdaus triukšmo dirginimo, patiria refleksines širdies ritmo reakcijas – ypač miego metu.

Mitai apie triukšmą ir širdies veiklą

• „Triukšmas kenkia tik klausytojams.“ Daugelis mano, kad triukšmas vargina tik muzikantus ar dirbančiuosius triukšmingoje aplinkoje. Mokslas įrodo, kad net trumpalaikis ar vidutinio stiprumo triukšmas, su kuriuo kasdien susiduria gyventojai miestų centruose, gali turėti reikšmingą poveikį širdies veiklai.
• „Triukšmą galima paprasčiausiai ignoruoti.“ Net jei į triukšmą sąmoningai nekreipiame dėmesio, nervų sistema automatiškai registruoja šiuos dirgiklius. Tai reiškia, kad ilgalaikis triukšmas veikia širdį net mums nejaučiant pikto ar streso.
• „Tik labai garsus triukšmas pavojingas.“ Aktuali problema – vidutinio lygio nuolatinis triukšmas. Pavyzdžiui, gyvenant prie judrios gatvės, dieną ar naktį triukšmo lygis siekia 45-65 decibelų ribą – tai jau gali turėti įtakos organizmo stresui ir širdies veiklai.

Kaip sumažinti kasdienio triukšmo poveikį širdžiai

Įvertinus triukšmo žalą, svarbiausia yra susikurti kuo ramesnę aplinką, ypač tuose namų ar darbo vietos plotuose, kuriuose praleidžiame daugiausiai laiko. Štai keli praktiški patarimai:

• Izoliacija ir langai – jei gyvenate triukšmingoje vietoje, pasirūpinkite kokybiškais sandariais langais arba garsą izoliuojančiomis žaliuzėmis.
• Gamtos garsai – foninį miesto triukšmą gali padėti neutralizuoti raminanti muzika ar gamtos garsų fonas.
• Reguliarus poilsis – pertraukos nuo triukšmingų erdvių (pvz., pasivaikščiojimas parke, trumpas pabuvimas tyloje) padeda sumažinti širdies ritmo pakitimus.
• Miego kokybė – investuokite į garsą slopinančias užuolaidas, ausų kamštukus. Triukšmas naktį dažnai nesijaučia tiesiogiai, bet trikdo gilų miegą ir didina širdies pervargimo riziką.
• Aktyvus gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas padeda normalizuoti širdies ritmą ir didina atsparumą stresui, kurį sukelia kasdienis triukšmas.

Kada verta sunerimti?

Nors daugelis triukšmo sukeliamų poveikių kasdien nepastebimi, ilgainiui verta atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:

• Dažnesnis ar pastebimai pagreitėjęs širdies plakimas be aiškios priežasties
• Nuolatinis nuovargis, sunkiai paaiškinamas dirglumas
• Miego sutrikimai, sunku užmigti ar išlaikyti gilų miegą
• Kraujospūdžio svyravimai

Pastebėję šiuos požymius, rekomenduojama pasitarti su gydytoju bei pagalvoti apie aplinkos triukšmo mažinimą ar bent jau jo įtakos sušvelninimą.

Išvados: triukšmo suvaldymas – svarbi širdies prevencijos dalis

Kasdienis triukšmas – nors ir įprasta mūsų gyvenimo dalis – gali tyliai daryti įtaką širdies ritmui ir ilgalaikei sveikatai. Net jei triukšmas neatrodo pavojingas, nuolatinis jo poveikis skatina streso hormonų išsiskyrimą, keičia širdies plakimą, ilgainiui didina rimtų širdies problemų riziką. Svarbiausias žingsnis – suprasti šį nematomą pavojų ir imtis mažų, tačiau veiksmingų priemonių: izoliacijos, poilsio, aktyvumo, geresnių miego sąlygų bei nuoseklaus streso mažinimo. Širdies sveikata – mūsų rankose, o rami aplinka yra vienas raktų ją saugoti.