Kaip kūno niežėjimas atspindi stresą ar nuovargį?

Kūno niežėjimas – dažnas reiškinys, kurį dauguma žmonių yra bent kartą gyvenime patyrę. Dažnai ieškome fizinių paaiškinimų: alergijos, odos ligos, vabzdžių įkandimai ar sausėjimas. Tačiau ne visada niežulys turi apčiuopiamą priežastį. Nemažai mokslinių tyrimų parodo, kad kūno niežėjimas gali būti tiesiogiai susijęs su psichologinėmis būsenomis, tokiomis kaip stresas ar nuovargis. Straipsnyje nagrinėjame, kaip stresas ir emocinė įtampa gali išprovokuoti ar sustiprinti niežėjimo pojūtį, kaip atpažinti šį ryšį ir ką daryti, jei pastebite, kad jūsų odos reakcijos susijusios su psichologine būsena.

Kaip stresas veikia odą ir sukelia niežėjimą?

Stresas yra natūrali biologinė reakcija, padedanti žmogui prisitaikyti prie pavojų ar iššūkių. Tačiau ilgalaikis ar stiprus stresas neigiamai veikia visą organizmą, įskaitant odą – didžiausią žmogaus organą. Oda glaudžiai susijusi su nervų sistema, todėl psichologinė būklė gali pasireikšti fiziniais simptomais.

Streso poveikis imuninei sistemai

Ištikus stresui, organizme pradeda gamintis daugiau streso hormonų (kortizolio, adrenalino). Šie hormonai silpnina imuninę sistemą ir skatina uždegiminius procesus. Pasidarę jautresni dirgikliams, žmonės dažniau pastebi odos paraudimus, bėrimus ar niežėjimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad psichologinė įtampa gali ir sustiprinti egzemu ar psoriaze sergančiųjų simptomus, ir išprovokuoti niežėjimą net sveikiems žmonėms.

Kaip niežėjimas susijęs su nervais?

Niežulys yra pojūtis, kurį smegenys fiksuoja, kai nuo odos receptorių siunčiami signalai nervų galūnėmis. Kai žmogus patiria psichologinį stresą, nervų sistema tampa jautresnė ir gali reaguoti stipriau, nei įprasta – net į silpnus dirgiklius. Tokia būklė vadinama „psichogeniniu“ arba „emociniu“ niežėjimu.

Ar nuovargis gali tapti niežėjimo priežastimi?

Lėtinis fizinis ar protinis nuovargis taip pat turi įtakos nervų ir imuninės sistemų veiklai. Išsekus organizmui, oda tampa jautresnė, dažniau vargina nemalonūs pojūčiai ar paūmėja įprasti odos sutrikimai. Nenuostabu, kad po ilgų darbo savaičių, nemigos ar nuolatinių rūpesčių kai kurie žmonės patiria niežėjimą, net jei nėra jokios akivaizdžios priežasties.

Kaip atpažinti, kad niežėjimas susijęs su stresu?

Identifikuoti, kad niežulys kyla dėl streso ar nuovargio, kartais būna sudėtinga. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti atskirti šį niežėjimą nuo kitų priežasčių:

• Niežėjimas pasireiškia ar sustiprėja laikotarpiais, kai patiriate daugiau nerimo, rūpesčių ar spaudimo.
• Nėra aiškių fizinių požymių (bėrimo, patinimo, žaizdų), tačiau niežulys yra juntamas visame kūne arba keliose vietose be aiškios tvarkos.
• Nepastebėjote kontakto su naujais alergenais, kosmetika ar vaistais.
• Odos niežulys dažniausiai sustiprėja vakare ar naktį, kai mintys nurimsta ir daugiau dėmesio skiriate savo pojūčiams.
• Nuo skutimosi, drabužių keitimo ar odos priežiūros įpročių nesikeitė, tačiau niežėjimas išliko.

Jei pastebite bent keletą šių požymių, labai tikėtina, kad niežėjimo priežastis gali būti psichologinė būsena.

Mitai ir tikrovė: ar tikrai psichogeninis niežulys “įsivaizduojamas”?

Neretai žmonės, patiriantys nuo streso sukeltą niežėjimą, girdi aplinkinių komentarus, kad problemos “nėra” arba ji “įsikalbėta”. Tačiau medicininiai šaltiniai aiškiai nurodo, kad psichogeninis niežėjimas egzistuoja kaip realus, fiziškai jaučiamas pojūtis, ir ne visada įmanoma rasti matomą odos pažeidimą. Tokį niežėjimą dažnai lydi raudonės, spuogai ar pleiskanojimas, tačiau kartais oda išlieka visiškai normali.

Psichosomatiniai simptomai yra tikra sveikatos būklė: smegenys ir kūnas glaudžiai sąveikauja, o streso poveikis – remiantis neurobiologiniais tyrimais – tiesiogiai veikia odos receptorius. Todėl svarbu suvokti, kad pojūtis realus, net jei trūksta akivaizdžių išorinių priežasčių.

Ką daryti, jei traumuojantis niežėjimas nesiliauja?

Ieškokite ir šalinkite streso šaltinius

Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į stresą keliančius veiksnius. Galbūt pastarosiomis dienomis patiriate daugiau darbo ar asmeninių rūpesčių? Ar dažnai būnate nuvargę, prastai miegate? Kartais užtenka atstatyti poilsio ir darbo balansą, pradėti taikyti paprasčiausius streso valdymo metodus:

• Reguliari fizinė veikla (vaikščiojimas, tempimo pratimai, lengvi sporto užsiėmimai)
• Gilaus kvėpavimo arba meditacijos pratimai
• Poilsio valandų griežtas laikymasis, kokybiškas miegas
• Nedideli gyvenimo būdo pokyčiai – sumažinta kofeino ar cukraus vartojimas, ribotas ekranų laikas

Odos priežiūros papildymai

Nors psichogeninis niežulys kyla dėl vidinių priežasčių, papildoma odos priežiūra gali sumažinti nemalonius simptomus: naudojant hipoalerginius kremus, vengiant karšto dušo, drabužių iš sintetinių medžiagų arba stipriai kvapnių skalbiklių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei niežėjimas tampa stiprus, varginantis, trukdo kasdieniam gyvenimui, jeigu atsiranda papildomų simptomų (bėrimas, pūslės, šlapiavimas, karščiavimas), rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar dermatologą. Taip pat, jei jaučiate nuolatinį nerimą, blogą nuotaiką ar nuovargį – gali būti, kad reikalinga ir psichologinė pagalba.

Pabaigai: rūpinkitės savimi visapusiškai

Kūno niežėjimas – sudėtingas simptomas, turintis daug galimų priežasčių. Jei jūsų organizmas ilgą laiką signalizuoja apie įtampą ar nuovargį per odos pojūčius, svarbu neatmesti galimo streso ar emocinės būsenos poveikio. Stebėkite savo kūno siunčiamus ženklus, neužmirškite visapusiškos savipriežiūros ir laiku ieškokite profesionalios pagalbos – rūpestis emocine sveikata dažnai atneša naudą ne tik sielai, bet ir odai bei visam organizmui.