Negydytas ADHD suaugusiesiems

Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) dažnai laikomas vaikų problema, tačiau ši būklė dažnai tęsiasi ir sulaukus pilnametystės. Maždaug 3,1 % suaugusiųjų visame pasaulyje gyvena su ADHD – tai dažniau nei kai kurie kiti psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, potrauminio streso ar obsesinio-kompulsinio sutrikimo atvejai.

ADHD požymiai suaugus

ADHD yra neurovystymosi sutrikimas, atsirandantis ankstyvoje smegenų raidos stadijoje. Jis paveikia priekinę smegenų žievę – sritį, atsakingą už vadinamąsias vykdomąsias funkcijas, tokias kaip planavimas, darbinė atmintis, gebėjimas susikoncentruoti, bei laiko valdymas.

• Nepastovus dėmesys ir sunkumai susikoncentruoti į užduotis
• Nesugebėjimas užbaigti pradėtų darbų ar laikytis nurodymų
• Dažnas daiktų pametimas – piniginės, raktų, telefono
• Lengvas išsiblaškymas, pamiršimas
• Per didelis judrumas, negebėjimas ramiai pasėdėti
• Nuolatinis neramumas – krutėjimas, trypimas, barbenimas
• Pernelyg didelis kalbumas
• Nenumaldomas poreikis veikti, būti užsiėmus
• Neapgalvoti veiksmai be išankstinio planavimo
• Neapgalvoti ar įžeidžiantys komentarai
• Impulsyvumas – sunku laukti savo eilės, įsiterpti į kitų veiklą

Dažnai ADHD suaugus nustatomas tik tada, kai diagnozuojamas vaikui – daugelis tėvų suvokia ir savo patiriamus sunkumus. Nors iki tapimo tėvais simptomus pavykdavo valdyti, vaikų auginimas ypatingai išryškina šį sutrikimą.

Skirtumai tarp lyčių

ADHD dažniau diagnozuojamas vyrams, tačiau požymiai bei rizikos grupėms pasiskirsto nevienodai. Moterims dažniau pasitaiko išsiblaškymo ir užmaršumo simptomai, kurie gali būti mažiau pastebimi aplinkiniams nei aktyvumas ar impulsai, būdingi vyrams. Dėl šios priežasties moterys dažnai nediagnozuojamos laiku. Be to, moterys dažniau gydomos dėl gretutinių sutrikimų, tokių kaip depresija ar valgymo sutrikimai, todėl ADHD būklė lieka nepastebėta.

• Vyrams būdingas didesnis aktyvumas, impulsyvumas ir dažnesnės pykčio valdymo problemos
• Vyrų impulsyvumas lemia didesnį nelaimingų atsitikimų ir traumų skaičių, įskaitant pasikartojančius smegenų sukrėtimus
• Moterims dažnesnis išsiblaškymas, kuris pasireiškia chaotiška buitimi ir finansais, stipriu nuovargiu ir įtampa
• Moterims dažniau tenka daugiau pareigų namuose ir vaikų priežiūroje, todėl jos jaučia didesnį stresą

Kokios rizikos kyla negydant ADHD?

Negydomas ADHD gali stipriai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą – darbo, mokymosi ir asmeninių santykių kokybę. Kitų psichikos sutrikimų grėsmė paprastai neišauga, tačiau ADHD dažnai pasireiškia kartu su kitomis būklėmis, tokiomis kaip nerimas, depresija ar nuotaikos svyravimai.

Be gydymo ADHD stipriai veikia emocinę savijautą – dažnesnės impulsyvios reakcijos, sunkiau susitvarkyti su nusivylimu, pyktis išlieka nevaldomas. Šie sunkumai kelia įtampą santykiuose. Gydymas vaistais ir terapija padeda labiau kontroliuoti emocijas, stiprina bendravimo įgūdžius ir aktualius socialinius gebėjimus.

Darbo aplinkoje suaugusiems su ADHD dažnai kyla sunkumų dėl motyvacijos stokos, nesugebėjimo užbaigti projektų, dėmesio blaškymosi. Tinkama terapija gali padėti išsiugdyti efektyvesnius darbo įpročius ir pasisemti stiprybės iš ADHD būdingų savybių, pavyzdžiui, kūrybingumo ar gebėjimo dirbti dinamiškoje aplinkoje.

Tyrimai rodo, kad suaugę su ADHD tris kartus dažniau tampa priklausomi nuo nikotino ir pusantro karto dažniau susiduria su priklausomybėmis nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Vaistų vartojimas sumažina šias rizikas. Taip pat nustatyta, kad ADHD gali susiję su kiek didesne ankstyvos mirties tikimybe – dažniausiai dėl savižudybių ir nelaimingų atsitikimų, bet ilgalaikis sutrikimo gydymas mažina šią riziką.

ADHD gydymo galimybės

Gydymas ženkliai pagerina gyvenimo kokybę, padeda susidoroti su sunkumais, sumažina traumų, priklausomybių ir kitų problemų riziką. Dažniausiai gydymas apima vaistų vartojimą, psichoterapiją arba kombinuotą metodą.

Vaistai ADHD gydymui

• Stimulantai: Dažniausiai skiriami ADHD atvejais, nes tiesiogiai veikia neurotransmiterių – pavyzdžiui, dopamino – veiklą
• Antidepresantai: Veikia neuromediatorius, tokius kaip norepinefrinas; taikomi, kai kiti gydymo būdai netinka ar nepadeda
• Nestimuliuojantys vaistai: Skiriami, jei yra šalutinio poveikio stiprėjimas arba poreikis alternatyvai; padeda reguliuoti impulsus ir dėmesį

Efektyvios psichoterapijos

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda keisti žalingus mąstymo įpročius, ugdo laiką ir dėmesį valdančius įgūdžius, mokina priimti save bei taisyti elgseną
• Dialektinė elgesio terapija (DET): Pagrįsta KET pagrindais, tačiau labiau orientuota į emocijų valdymą, savęs priėmimą, mokina streso, emocijų ir santykių valdymo

ADHD stiprybės ir praradimai

Nors gyvenimas su ADHD kelia iššūkių, šis sutrikimas dažnai turi ir teigiamų pusių:

• Kūrybiškumas: Daugumai žmonių su ADHD būdingas neeilinis vaizduotės mąstymas, gebėjimas kurti naujas idėjas
• Hiperfokusavimas: Esant įdomiai ar įtraukiančiai veiklai, žmonės su ADHD geba visiškai susitelkti ir pasiekti didelį produktyvumą
• Nuolatinė veikla: Įsitraukimas į vadinamą „tėkmės būseną“ (angl. flow) leidžia ne tik ilgai išlaikyti dėmesį, bet ir sukuria produktyvią aplinką, jei veikla atitinka individualias stiprybes

Apibendrinimas

ADHD, nors dažnai laikomas vaikų sutrikimu, gali lydėti ir suaugusius. Negydant, šis sutrikimas trikdo kasdienį gyvenimą, tačiau taikant suderintą gydymą galima žymiai pagerinti savijautą, sumažinti rizikas bei atrasti naujas savo stiprybes ir privalumus.