Kas yra neurologas? Ką jie gydo, procedūros ir daugiau

Neurologai – tai gydytojai, specializuojantys diagnozuoti ir gydyti nervų sistemos ligas. Į šį specialistą gali nukreipti šeimos gydytojas, jei pacientui pasireiškia neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmai, miego sutrikimai ar judėjimo problemos.

Neurologiniai sutrikimai apima platų ligų spektrą – nuo Alzheimerio ligos ir diabetinės neuropatijos iki galvos skausmų ir nervų pažeidimų.

Ką daro neurologai?

Neurologas – tai gydytojas, kuris specializuojasi vertinti, diagnozuoti ir gydyti ligas, veikiančias nervų sistemą.

Nervų sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys:

• Centrinė nervų sistema (CNS) – apima smegenis ir nugaros smegenis
• Periferinė nervų sistema (PNS) – apima visus nervus, esančius už CNS ribų

Neurologų specializacijos

Dėl sudėtingos nervų sistemos struktūros daugelis neurologų specializuojasi gydyti tam tikras pacientų grupes ar specifinius neurologinius sutrikimus.

Po ketverių metų medicinos mokyklos neurologai turi baigti ketverių metų rezidentūrą, kuri apima vienerius metus bendrosios vidaus medicinos arba pediatrijos mokymų, o vėliau – trejus metus specializuotų neurologijos studijų. Kai kurie neurologai dar papildomai specializuojasi tam tikroje srityje, o tai gali trukti dar 1-3 metus.

Pagrindinės neurologijos subspecializacijos:

• Vaikų neurologija
• Neurovystymosi sutrikimai
• Neuromuskulinė medicina
• Paliatyviosios pagalbos neurologija
• Skausmo medicina
• Galvos skausmų medicina
• Miego medicina
• Kraujagyslių neurologija
• Autonominės nervų sistemos sutrikimai
• Neuropsichiatrija
• Smegenų traumų medicina
• Neurokritinė priežiūra
• Epilepsija
• Judėjimo sutrikimai
• Neuroonkologija

Kokias ligas gydo neurologai?

Neurologai diagnozuoja ir gydo nervų sistemos sutrikimus, įskaitant:

• Insultą
• Epilepsiją
• Galvos skausmus ir migreną
• Smegenų auglius
• Smegenų aneurizmas
• Periferinę neuropatiją
• Miego sutrikimus
• Neurodegeneracines ligas, tokias kaip Parkinsono ir Alzheimerio ligos
• Neuromuskulines ligas, tokias kaip raumenų distrofija, mijastenija gravis ir amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS)
• Išsėtinę sklerozę (IS) – uždegiminę neurologinę ligą
• Nervų sistemos infekcijas, tokias kaip encefalitas, meningitas ir ŽIV sukeltos komplikacijos

Neurologai taip pat gali įvertinti pacientus ligoninėje, ypač po chirurginių procedūrų ar esant naujiems neurologiniams simptomams, pavyzdžiui, priepuoliams ar sąmonės sutrikimams. Tokie vertinimai padeda nustatyti paciento būklės prognozę ir galimybę pasveikti po sunkios ligos.

Kokias ligas gali diagnozuoti neurologas?

Neurologai gali nustatyti įvairias nervų sistemos ligas, įskaitant:

• Insultą
• Lėtinius galvos skausmus ir migreną
• Meningitą
• Epilepsiją
• Išsėtinę sklerozę
• Parkinsono ligą
• Autizmą
• Demenciją ir Alzheimerio ligą

Neurologai atlieka išsamius tyrimus, kurie padeda tiksliai diagnozuoti šias būkles ir parinkti tinkamiausią gydymą pacientui.

Kokias procedūras atlieka neurologai?

Neurologai naudoja įvairius tyrimus ir procedūras neurologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti.

Juosmeninė punkcija

Juosmeninė punkcija yra procedūra, kurios metu surenkamas smegenų skystis, kad būtų galima diagnozuoti šias ligas:

• Meningitą
• Encefalitą
• Nugaros smegenų uždegimą
• Leukemiją
• Autoimunines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė (IS)
• Demenciją
• Kraujavimą smegenyse

Juosmeninė punkcija taip pat gali būti naudojama gydymui – per šią procedūrą gali būti suleidžiami anestetikai, antibiotikai ar vėžio gydymui skirti vaistai.

Elektroneuromiografija (ENMG)

Elektroneuromiografija leidžia įvertinti, kaip raumenys reaguoja į elektrinius impulsus, siunčiamus motorinių neuronų (nervų, atsakingų už judesius).

Paprastai kartu atliekamas ir nervų laidumo tyrimas (NCV), kuris padeda įvertinti nervų veiklą, matuojant atsaką į elektrinį dirginimą.

ENMG metu specialistas į raumenį įveda mažas adatas-elektrodus, kurie fiksuoja elektrinį aktyvumą tiek ramybės, tiek judesio metu. Gautas įrašas – elektromiograma – leidžia diagnozuoti nervų ir raumenų ligas, pavyzdžiui:

• Mijasteniją gravis
• Amiotrofinę lateralinę sklerozę (ALS)

Elektroencefalograma (EEG)

EEG naudojama elektriniam smegenų aktyvumui matuoti ir registruoti.

Smegenų neuronai perduoda signalus elektrinių impulsų pagalba, ir EEG gali aptikti šią veiklą bei įrašyti smegenų bangų modelius.

Tyrimo metu ant paciento galvos uždedami elektrodai, kurie sujungti su kompiuteriu. Šis kompiuteris paverčia elektrinius signalus į vaizdus, kurie gali būti matomi ekrane ar atspausdinti popieriuje.

EEG rezultatai gali padėti diagnozuoti:

• Epilepsiją
• Priepuolius
• Smegenų auglius
• Miego sutrikimus
• Komą ar sąmonės sutrikimus

Tensilono testas

Tensilono testas naudojamas mijastenijai gravis diagnozuoti – tai reta neuromuskulinė liga, dėl kurios nusilpsta rankų ir kojų raumenys.

Tyrimo metu pacientui į veną suleidžiamas vaistas edrofoniumas, kuris laikinai blokuoja fermentą, skaidantį acetilcholiną – neuromediatorių, atsakingą už raumenų judesius.

Jei po injekcijos paciento raumenų jėga laikinai atsistato, tai gali reikšti mijastenijos diagnozę.

Kiti neurologiniai tyrimai

Neurologai taip pat gali naudoti šiuos tyrimus neurologinėms ligoms nustatyti:

• Laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo ir šlapimo analizės
• Vaizdiniai tyrimai, įskaitant ultragarsą, MRT, KT ir PET skenavimus
• Genetiniai tyrimai
• Biopsija
• Angiografija

Ko tikėtis per pirmą vizitą pas neurologą?

Neurologinės apžiūros metu atliekami testai, skirti įvertinti raumenų jėgą, atmintį, akių sveikatą, regėjimą ir koordinaciją. Šie testai dažniausiai nėra skausmingi, tačiau gali sukelti lengvą diskomfortą.

Prieš pirmąjį vizitą nereikia specialaus pasiruošimo. Gydytojas gali:

• Paklausti apie simptomus, esamas ar buvusias ligas bei vartojamus vaistus
• Įvertinti laikyseną, eiseną, judėjimo lengvumą ir pusiausvyrą
• Atlikti fizinę apžiūrą, kurios metu matuojamas pulsas, kraujospūdis bei klausomasi širdies ir plaučių veiklos
• Paklausti apie tuštinimosi ir šlapinimosi įpročius, nes jie gali parodyti, kaip veikia autonominė nervų sistema

Po pradinės apžiūros gali būti atliekami papildomi testai, pavyzdžiui:

Galvinių nervų testai

Šie testai įvertina smegenų nervų funkciją, kuri gali paveikti pojūčius. Pacientai gali būti paprašyti atpažinti kvapus arba perskaityti raides ir skaičius per akių testą.

Koordinacijos ir motorikos testai

Neurologas gali paprašyti paciento apsisukti, judinti galūnes tam tikru būdu, bakstelėti pirštais ar rašyti. Taip pat gali būti atliekamas refleksų testas, pavyzdžiui, kelio baksnojimas plaktuku.

Jutimo testai

Gydytojas gali patikrinti, kaip pacientas reaguoja į įvairius dirgiklius, pavyzdžiui, švelnų audinį ar skirtingos temperatūros objektus.

Kognityvinių gebėjimų testai

Neurologas gali paprašyti paciento atsakyti į klausimus apie jo darbą, datą ar metų laiką, kad įvertintų atmintį. Taip pat gali būti atliekami kalbos ir skaičiavimo testai, skirti koncentracijai įvertinti.

Jei pacientui pasireiškia atminties sutrikimų, neurologas gali atlikti papildomus kognityvinius testus, tokius kaip Mini-mental state examination (MMSE) arba Montreal Cognitive Assessment (MoCA). Šie testai nėra standartiniai, tačiau gali būti naudojami, jei neurologas įtaria pažintinių funkcijų sutrikimą.

Kada kreiptis į neurologą?

Gydytojas gali nukreipti pacientą pas neurologą, jei pasireiškia simptomai, galintys rodyti neurologinį sutrikimą, pavyzdžiui:

• Dažni arba stiprūs galvos skausmai
• Raumenų silpnumas
• Sutrikusi orientacija ar sumišimas
• Galvos svaigimas
• Judesių koordinacijos praradimas
• Dalinis arba visiškas paralyžius
• Jutimo pokyčiai, paveikiantys lytėjimą, regėjimą, uoslę ar skonį

Neurologai ir neurochirurgai – koks skirtumas?

Tiek neurologai, tiek neurochirurgai gydo pacientus, kurių ligos yra susijusios su nervų sistema. Tačiau yra esminis skirtumas – neurologai atlieka diagnostiką ir gydo vaistais ar kitais neinvaziniais metodais, o neurochirurgai atlieka operacijas.

Neurochirurgai, kaip ir neurologai, baigia medicinos studijas, tačiau jų specializacija apima papildomą neurochirurgijos rezidentūrą, kuri trunka 6-8 metus ir apima bendrosios chirurgijos praktiką.

Visi neurochirurgai yra kvalifikuoti atlikti smegenų ir stuburo operacijas, tačiau kai kurie jų dar labiau specializuojasi specifinėse procedūrose, kurioms reikia itin tikslių įgūdžių.

Paprastai pacientą pas neurologą arba neurochirurgą nukreipia šeimos gydytojas. Taip pat neurologas gali nukreipti pacientą pas neurochirurgą, jei manoma, kad chirurginis gydymas gali būti naudingas. Atvirkščiai, neurochirurgas gali nukreipti pacientą pas neurologą, jei jam reikalinga ilgalaikė neurologinė priežiūra ar gydymas be operacijos.