Padidėjęs kraujospūdis ir galvos skausmai

Aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas „tyliąja liga“, nes daugelis žmonių jaučiasi visiškai gerai ir nejaučia jokių akivaizdžių simptomų. Vis dėlto kartais su šia būkle pasireiškia tam tikri požymiai. Vienas iš dažniausiai minimų – dažni arba stiprėjantys galvos skausmai.

Galvos skausmo ir kraujospūdžio ryšys

Jau seniai pastebėta, kad dalis žmonių, turinčių padidėjusį kraujospūdį, dažniau skundžiasi stipresniais ir dažnesniais galvos skausmais. Tačiau tyrimų išvados šiuo klausimu skiriasi.

Pavyzdžiui, vienas didelės apimties tyrimas, atliktas Norvegijoje, netgi parodė, kad padidėjusį kraujospūdį turintys asmenys patyrė mažiau galvos skausmų nei tie, kurių kraujospūdis normalus.

Kodėl santykis toks keblus?

Biologiniai procesai, kurie lemia galvos skausmo ir kraujospūdžio ryšį, yra gana sudėtingi. Kraujospūdžio didėjimas susijęs su kraujagyslių susiaurėjimu – tai viena galvos skausmo priežasčių. Kita vertus, kai kurios galvos skausmo rūšys kyla būtent dėl kraujagyslių išsiplėtimo.

Kūnas pats stengiasi reguliuoti kraujotaką – kraujagyslės gali tiek susiaurėti, tiek išsiplėsti reaguodamos į kraujo sudėties, hormonų pokyčius ar širdies susitraukimų dažnį.

Kraujospūdžio matavimas ir galvos skausmai

Kraujospūdis vertinamas dviem skaičiais. Viršutinis – sistolinis – parodo didžiausią spaudimą širdžiai susitraukiant, o apatinis – diastolinis – žymi spaudimą tarp širdies dūžių. Nors dažniausiai abu šie rodikliai didėja kartu, kartais padidėja tik vienas iš jų.

Norvegijos tyrime pastebėta, kad žmonės, turėję aukštesnį sistolinį kraujospūdį ir didesnį pulso spaudimą, rečiau kentė galvos skausmus. Įdomu tai, kad tie, kuriems aukštas kraujospūdis buvo gydomas, galvos skausmus patirdavo ne dažniau nei asmenys su normaliu spaudimu.

Kiti tyrimai nurodo, kad esant itin aukštam diastoliniam spaudimui galvos skausmai tampa dažnesni.

Kodėl kraujospūdis gali sukelti galvos skausmus?

Mokslininkai vis dar ieško tikslių atsakymų. Tikėtina, jog įtakos turi pokyčiai hormonų sistemoje, kraujo cheminėje sudėtyje ar net arterijų standumas. Padidėjęs kraujospūdis ilgainiui storina ir standina kraujagysles, todėl didėja jų pažeidimų tikimybė.

Kada galvos skausmas rodo rimtą problemą?

Kai kuriais atvejais drastiškai pakilęs kraujospūdis gali tapti pavojingas – ypač jei ši būsena atsiranda staiga dėl vaistų pakeitimų, ligų, pavyzdžiui, inkstų pažeidimo ar tam tikrų medžiagų vartojimo. Susidarius tokiai situacijai, kyla grėsmė ne tik stipriam galvos skausmui, bet ir rimtiems komplikacijoms: širdies infarktui ar galvos smegenų kraujavimui.

Yra ir kitokio tipo hipertenzija – vadinama intrakranijine hipertenzija. Tai nėra tas pats, kas kraujospūdis, matuojamas rankos manžete. Intrakranijinę hipertenziją sukelia padidėjęs slėgis galvos kaukolės viduje dėl tokių sutrikimų kaip galvos smegenų navikai ar infekcijos (pavyzdžiui, meningitas). Tokiais atvejais gali pasireikšti itin intensyvus galvos skausmas, sumišimas bei netekti sąmonės.

Kaip elgtis pajutus dažnus galvos skausmus?

Jei vartojate vaistus kraujospūdžiui reguliuoti ir vis tiek dažnai jaučiate galvos skausmus, pasikonsultuokite su gydytoju. Gali būti, kad kraujospūdis vėl kyla ar reikalinga koreguoti gydymą. Kai kurie vaistai nuo galvos skausmo gali padėti sumažinti ir kraujospūdį, tačiau tam tikri preparatai, ypač skirti migrenai, netinka sergant hipertenzija. Tad verta aptarti tinkamiausią sprendimą su sveikatos specialistu.